Lietuvos istorija. Ikivalstybinis laikotarpis iki XIII a.
Apie laikotarpį nuo pirmųjų žmonių apsigyvenimo Lietuvoje (10–9 tūkstantmetis pr. Kr.) iki XIII a. pirmų dešimtmečių (valstybės susidarymo pradžios) žinoma daugiausia iš archeologinių tyrimų. Jis skirstomas į akmens amžių, bronzos amžių ir geležies amžių. Pirmieji į Lietuvą atsikėlę gyventojai buvo klajokliai, vertėsi medžiokle, vėliau ir žvejyba. Vėliau, laikui bėgant, atsirado žemdirbystė, gyvulininkystė
VI a. Rytų Europoje ėmus sparčiai plisti slavų gentims (jos iš rytų, pietų ir vakarų spaudė baltų gentis, mažino jų užimamą teritoriją), VI-VII a. pradeda išsiskirti baltų gentys: lietuviai, aukštaičiai, žemaičiai, jotvingiai, nadruviai, skalviai, sėliai, kuršiai ir žiemgaliai. Stiprėjant genčių vidinei organizacijai ir gausėjant gyventojų, laikotarpio pabaigoje jos virto genčių junginiais. Gerai įtvirtinti piliakalniai su šalia esančiomis didelėmis papėdžių gyvenvietėmis tapo besiformuojančių kunigaikščių rezidencijų vietomis.
IX–XII a. ėmė kurtis baltų genčių sąjungos. Joms susikurti įtakos turėjo vikingų ekspansija, vėliau – susikūrusios krikščioniškos valstybės: Kijevo Rusia puolė jotvingių (983 m.) ir lietuvių (1040 m.), Lenkijos valstybė – prūsų (1018 m.) žemes.
XI-X tūkst. m. pr. Kr. – traukiantis ledynui iš Lietuvos, Baltijos jūros dalyje susidarė Pietų Baltijos prieledyninis ežeras. Plito tundros augmenija, iš pietų traukė žvėrys, paukščiai. Senojo akmens amžiaus pabaigoje dabartinės Lietuvos teritorijoje įsikūrė pirmieji nuolatiniai gyventojai. Tai buvo klajokliai, medžiotojai, naudoję titnaginius bei kaulinius įrankius.
IV-III tūkst. m. pr. Kr. – neolite arba naujajame akmens amžiuje pradėta gaminti keramika, gludinami akmeniniai darbo įrankiai. Pradėjo plisti žemdirbystė, gyvulininkystė.
Apie 2500 m. pr. Kr. – Pabaltijyje pasirodė indoeuropiečiai. Paplito virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūra.
2500-2000 m. pr. Kr. – susidarė baltai.
XIII-X a. pr. Kr. – atsiranda įtvirtintos gyvenvietės, įrengtos piliakalniuose, vyraujanti ūkio šaka buvo gyvulininkystė.
V-II a. pr. Kr. – plito pirmieji geležies dirbiniai. Klimatas atšalo ir tapo drėgnesnis.
I-IV a. – įsisavinamas geležies, žalvario, sidabro apdirbimas, pajūrio gyventojai prekiauja gintaru su Romos imperijos provincijomis. Iš Romos imperijos į baltų kraštus buvo gabenamos varinės monetos, kiti dirbiniai.
77 m. – Plinijus Vyresnysis veikale „Gamtos istorija“ aprašė gintarą iš Baltijos pajūrio.
98 m. – romėnas Kornelijus Tacitas savo kūrinyje „Germanija“ pirmą kartą paminėjo aisčių gentis (Aestorium gentes), gyvenančias prie Svebų(Baltijos) jūros, bei gintarą.
IV – VII a. – Lietuvos teritorijoje susiformavo gentys – lietuviai, aukštaičiai, žemaičiai, jotvingiai, sėliai, žiemgaliai, kuršiai, skalviai.
VI-VII a. – slavai pradėjo veržtis į rytines baltų žemes.
IX-XII a. – prasidėjo skandinavų veržimasis į vakarų baltų kraštus.
1009 m. kovo 9 d. Pirmą kartą paminėtas Lietuvos (Lituae) vardas Kvedlinburgo analų 1009 m. kovo 9 d. įraše apie misijonieriaus šv. Brunono Bonifacijaus žūtį.
1199 m. – popiežius Inocentas III paskelbė kryžiaus žygį prieš Padauguvio pagonis. Nuo to momento prasidėjo sisteminga vokiečių ekspansija į Pabaltijį.
XII-XIII a. – pradedami vartoti pirmieji lietuviški pinigai – sidabriniai lydiniai.
Lietuvos istorija. XIII amžius
Lietuvos istorija. XIV amžius
Lietuvos istorija. XV amžius
Lietuvos istorija. XVI amžius
Lietuvos istorija. XVII amžius
Lietuvos istorija. XVIII amžius
Lietuvos istorija. XIX amžius
Lietuvos istorija. XX amžius
Lietuvos istorija. XXI amžius
Informacijos šaltinis:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
- A.Gumuliauskas „Lietuvos istorija: įvykiai ir datos“ Mokymosi priemonė 168 psl. 2009 Šiauliai.
- A.Šapoka „Lietuvos istorija“ Fotografuotinas leidinys 696 psl. 1989 Vilnius, leidykla „Mokslas“.
- A.Bumblauskas „Senosios Lietuvos istorija 1009-1795“ 485 psl. 2005 Vilnius, R.Paknio leidykla.
- Vikipedija - interneto enciklopedija.