Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos

Spalio mėnesį

1 d. 1885 m. gimė Mykolas Krupavičius. Lietuvos kunigas, politikos ir visuomenės veikėjas, Krikščionių demokratų partijos vienas įkūrėjų ir vadovų, žemės ūkio ministras(1923–1926). Su kitais parengė žemės reformos įstatymą ir ją įgyvendino. Emigracijoje vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui.

2 d. 1951 m. sovietai pradėjo Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Osen“ (Ruduo). Ją vykdė 15 tūkst. saugumo darbuotojų, kariškių, milicininkų, stribų ir apie 8000 sovietinių aktyvistų. Per dvi dienas buvo ištremta 16 150 žmonių, iš jų 5278 vaikai. Per visus 1951 metus iš Lietuvos iš viso buvo ištremti 21 177 gyventojai.

3 d. 1458 m. gimė Šventasis Kazimieras. Šventasis, dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1602 m. paskelbtas šventuoju. Atminimo diena – kovo 4 d. 

3 d. 1890 m. gimė Vincas Grybas. Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių 20 a. 1 pusės lietuvių skulptorių.

4 d. 1893 m. gimė Stasys Girėnas. Lietuvos ir JAV aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlantą. 

6 d. 1745 m. gimė Pranciškus Smuglevičius. Įžymiausias Lietuvos klasicizmo dailininkas.

9 d. 1850 m. gimė Vincas Pietaris. Gydytojas, lietuvių rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius. 

9 d. 1908m. gimė Jonas Švedas. Lietuvių dirigentas, kompozitorius, trombonininkas, pedagogas. 1940 m. įkūrė Valstybinį dainų ir šokių ansamblį (dabar "Lietuva") ir iki 1962 m. (su pertrauka) buvo jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.

10 d. 1904 m. gimė Liudas Truikys. Dailininkas, scenografas, dekoratyvinės dailės dėstytojas.

11 d. 1928 m. gimė Saulius Sondeckis. Lietuvių smuikininkas, dirigentas, pedagogas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1999 m.).

13 d. 1873 m. gimė Mikas Petrauskas. Kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas. Pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodramą sukūrė ir pastatė pirmąją lietuvių operą „Birutė“.

13 d. 1929 m. gimė Donatas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas. Tyrė lietuvių tautosaką ir Europos kultūrą. Lietuvos nacionalinė premija (1998 m.).

13 d. 1949 m. gimė Aldona Česaitytė Nenėnienė. Lietuvių rankininkė. 1976 m. ir 1980 m. olimpinė čempionė.

15 d. 1892 m. gimė Vladas Kuzma. Chirurgas. 1923 m. pirmasis Lietuvoje perpylė kraują, propagavo kraujo konservavimą. Padarė apie 20 000 sudėtingų operacijų. Neturtinguosius gydė nemokamai.

16 d. 1950 m. gimė Jonas Katakinas. Lietuvių baleto artistas, pedagogas.

18 d. 1890 m. gimė Leonas Bistras. Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas. 1922–1923 m. ir 1925 m. Seimo pirmininkas. 1923–1925 m., 1926–1927 m. ir 1939 m. švietimo ministras. 1925–1926 m. ministras pirmininkas, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras.

18 d. 1906 m. gimė Romualdas Juknevičius. Vienas žymiausių lietuvių teatro režisierių, aktorius, teatro pedagogas.

18 d. 1911 m. gimė Julijonas Steponavičius. Vilniaus arkivyskupas, tremtinys, Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius.

18 d. 1932 m. gimė Vytautas Landsbergis. Lietuvos valstybės, politikos ir kultūros veikėjas, kultūros istorikas, pianistas, muzikologas. 1990–92 m. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Kovo 11 Akto signataras.

19 d. 1882 m. gimė Vincas Krėvė-Mickevičius. Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.

21 d. 1906 m. gimė Petras Aleksandravičius. Lietuvių skulptorius. Sukūrė paminklinių skulptūrų (L.Ivinskio Kuršėnuose, 1958 m., Žemaitės Vilniuje, 1970 m., A.Vienuolio Anykščiuose, 1982 m., J.Jablonskio Marijampolėje, 1992 m.).

23 d. 1810 m. gimė Henrikas Dmachauskas. Skulptorius, 1830 ir 1863 m. sukilimų dalyvis. Užsienyje gyveno ir kūrė Henry D.Saunderso slapyvardžiu. Sukūrė Vilniaus katedros šv.Vladislovo skulptūrą.

25 d. Nuo 1994 m. spalio 25‑oji minima kaip Konstitucijos diena.1992 m. konstituciniu referendumu, vykusiu kartu su Seimo rinkimų pirmuoju turu, buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lapkričio 2 d. įsigaliojusi Konstitucija Lietuvoje atkūrė Prezidento instituciją.

26 d. 1799 m. gimė Simonas Stanevičius. Lietuvių poetas, folkloristas, istorikas. Pirmasis profesionalus lituanistas filologas. Parašė 6 pasakėčias ir odę „Šlovė žemaičių“, kuri yra pirmasis šio žanro kūrinys lietuvių kalba.

26 d. 1930 m. gimė Ona Narbutienė. Lietuvių muzikologė, pedagogė. Lietuvos nacionalinės premijos laureatė (1999 m.). 2008 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija įsteigė O.Narbutienės premiją už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą.

28 d. 1793 m. gimė Simonas Daukantas. Vienas žymiausių Lietuvos istorikų, švietėjas, tautinio atgimimo veikėjas, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorius.

30 d. 1728 m. gimė Martynas Počobutas. Lietuvos astronomas ir matematikas, Vilniaus universiteto rektorius, jėzuitas. Vadovavo universiteto observatorijos rekonstrukcijai, aprūpino ją naujausiais instrumentais, 1777 m. aptiko naują žvaigždyną – Poniatovskio Taurą.

31 d. 1876 m. gimė Antanas Žmuidzinavičius. Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas. Sukaupė lietuvių liaudies dailės dirbinių, archeologinių, etnografinių senienų, velnių kolekciją.

Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Skaityti daugiau...

Lietuvos istorija. XX amžius

1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas

Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.

1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Rusijos kariuomenė per 1914 m. vasaros ir 1915 m. žiemos kampanijas Rytų Prūsijoje patyrė pralaimėjimą ir 1915 m. pavasarį Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. 1915 m. kovą ji užėmė Šiaulius, rugpjūtį – Kauną, rugsėjį – Vilnių. Į Rusijos kariuomenę buvo mobilizuoti apie 60 000 ir iš Lietuvos pasitraukė arba buvo išvaryti apie 300 000 Lietuvos gyventojų, evakuota apie 1/3 įmonių, dalis įstaigų, archyvų, išvežta kultūros vertybių. Užimtoje Rusijos imperijos dalyje vokiečiai įkūrė Oberostą. Lietuva turėjo išlaikyti okupacinę kariuomenę ir remti Vokietijos ūkį, vykdytos rekvizicijos.

1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Paskelbus Vasario 16 Aktą Vokietija pripažino Lietuvą 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos pagrindu, o Vasario 16 Aktas įgijo reikšmės tik į 1918 m. pabaigą, Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą. Iki tol Lietuvos Taryba tebuvo formali administracinė įstaiga, sprendė tik kai kuriuos kultūros ir švietimo klausimus. Vokietijoje 1918 m. rudenį kilus vidaus krizei ir patyrus karinių nesėkmių 1918 m. spalį okupuotoms tautoms buvo leista sudaryti savo vyriausybes. Lietuvos Taryba 1918 m. lapkričio 2 d. priėmė Laikinąją Lietuvos Konstituciją ir kitą dieną perėmė krašto valdymą. Ankstesnis sprendimas dėl monarchijos atkūrimo buvo atidėtas. 1918 m. lapkričio 11 d. patvirtinta A. Voldemaro vadovaujama pirmoji Lietuvos vyriausybė.

1940-1941 m. SSRS okupacija

SSRS nepavykus užimti Suomijos ir Vokietijai pergalingai kariaujant Vakarų fronte SSRS ėmė atvirai grasinti Baltijos šalims. 1940 05 25 ji apkaltino Lietuvą provokacijomis prieš SSRS kariuomenės įgulas. 1940 06 14 ultimatumu Lietuvai SSRS pareikalavo sudaryti naują vyriausybę ir įsileisti neribotą SSRS karinį kontingentą. Nepareiškusi oficialaus protesto Lietuvos vyriausybė patenkino visus SSRS ultimatumo reikalavimus. 1940 m. birželio 15 d. A. Smetona perdavė prezidento pareigas A. Merkiui ir pasitraukė į Vokietiją. 1940 m. birželio 15 d. ryte SSRS kariuomenė (15 divizijų, apie 150 000 karių) įžengė į Lietuvą. Prasidėjo SSRS okupacijos laikotarpis, nors ne visi gyventojai ir net valstybės veikėjai tai iš karto suprato. Rugpjūčio 3 d. Letuva buvo prijungta į SSRS.

1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija

Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.

1944-1990 m. SSRS okupacija

1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.

1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Skaityti daugiau...

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: VLE-iskiliausiu-zmoniu-sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.

Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis

 Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Skaityti daugiau...