Žymūs Lietuvos žmonės
Šiandien, birželio 25 d.
1886 m. (prieš 136 m.) gimė Jonas Vailokaitis.
Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Finansininkas, pramonininkas. Lietuvių konferencijoje (1917 m.) išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, Vasario 16 Akto signataras. Ūkio banko, „Lietūkio“, Lietuvių aktyvistų fronto vienas steigėjų.
Skaitykite daugiau →
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Birželio mėnesį
1 d. 1929 m. gimė Stasys Krasauskas. Lietuvos dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, plaukikas ir vandensvydininkas.
2 d. 1865 m. gimė Rokas Šliūpas. Gydytojas ir visuomenės veikėjas. Su kitais įkūrė Lietuvos Raudonąjį Kryžių, jam vadovavo, daug prisidėjo prie Birštono kurorto išplėtimo. Jo iniciatyva rekonstruota Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, pastatyta Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė ir Raudonojo Kryžiaus sanatorija Aukštojoje Panemunėje.
3 d. 1899 m. gimė Antanas Samuolis. Lietuvos tapytojas, vienas talentingiausių XX a. ketvirtojo dešimtmečio jaunosios kartos atstovų.
3 d. 1988 m. grupė Lietuvos intelektualų ir kultūros veikėjų, pasinaudoję skelbiamais demokratijos, viešumo, minties laisvės ir ekonominio savarankiškumo šūkiais, Mokslų akademijos salėje Vilniuje sudarė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35 asmenų iniciatyvinę grupę. Iš jos kilo visuomeninis politinis judėjimas Lietuvos Sąjūdis.
4 d. 1845 m. gimė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė). Lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Viena žymiausių lietuvių moterų rašytojų.
5 d. 1880 m. gimė Marija Šlapelienė. Visuomenės ir kultūros veikėja. Atliko pagrindinį vaidmenį Miko Petrausko pirmojoje lietuvių operoje „Birutė“, su vyru Jurgiu Šlapeliu Vilniuje įsteigė Šlapelių lietuvių knygyną ir jam vadovavo.
5 d. 1921 m. gimė Vytautas Mačernis. Lietuvių poetas neoromantikas. Vienintelis baigtas jo kūrinys yra eilėraščių ciklas „Vizijos“ – ekstazių ir regėjimų aprašymai. Jame gimtoji žemė ir gimtieji namai suvokiami kaip svarbiausia žmogaus dvasinė atrama, kurios vertė suprantama tik išėjus iš tėviškės.
7 d. 1935 m. gimė Almantas Grikevičius. Lietuvių kino režisierius, scenaristas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2009 m.). Svarbiausi vaidybiniai filmai: „Jausmai“ (1968 m., su režisieriumi A.Dausa), „Sadūto‑tūto“ (1974 m.), „Sodybų tuštėjimo metas“ (2 serijos 1976 m., pagal J.Avyžių), kt.
8 d. 1936 m. gimė Juozas Aputis. Lietuvių rašytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2005 m.). Esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo.
9 d. 1595 m. gimė Vladislovas Vaza. Vazų dinastijos Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1632–1648 m.)
13 d. 1893 m. gimė Juozas Dalinkevičius. Lietuvių geologas. Detalių Lietuvos geologinių tyrimų pradininkas. Sukūrė Lietuvos geologinio kartografavimo mokslo pagrindus, sudarė 11 Lietuvos geologinių žemėlapių. 1993 m. įsteigta J. Dalinkevičiaus premija.
13 d. 1935 m. gimė Ugnė Karvelis. Lietuvių visuomenės veikėja, diplomatė, literatūros kritikė, vertėja. Jos iniciatyva į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija.
13 d. 1964 m. gimė Šarūnas Marčiulionis. Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. 1988 m. olimpinis čempionas, 1992 m. ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas. Pirmasis iš Lietuvos krepšininkų žaidęs NBA lygoje (1989–1997 m.). 2014 m. įtrauktas į NBA Krepšinio šlovės muziejų, 2015 m. į FIBA Šlovės muziejų. 1999 m. įkūrė Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL), kuri veikė iki 2003 m., buvo jos komisaras. 1993 m. jo iniciatyva įsteigta Lietuvos krepšinio lyga, iki 2002 m. buvo jos prezidentas.
14 d. 1888 m. gimė Jokūbas Šernas. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikėjas. Lietuvių konferencijos (1917 m.) vienas rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
14 d. Gedulo ir Vilties diena. 1941 m. prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis. Keturias paras trukusį trėmimą vykdė SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato ir NKVD darbuotojai, milicininkai, jiems talkino vietiniai komunistai ir vadinamieji sovietiniai aktyvistai. Į Komiją, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, Novosibirsko sritį ir Kazachiją buvo išvežta apie 17 600 žmonių: daug Lietuvos kariuomenės karininkų ir inteligentų, tarp jų – apie 1200 mokytojų, 79 kunigai. Tremtyje atsidūrė 5120 vaikų, daugelis jų nuo bado ir šalčio mirė pirmąją žiemą. 1941 m. gyventojų trėmimai iš dalies lėmė dalies Lietuvos žmonių apsisprendimą 1944 m. trauktis į Vakarus.
15 d. 1940 m. sulaužydama tarptautines sutartis, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. 15 val. į Lietuvą įžengė 15 Sovietų sąjungos divizijų – apie 150 tūkst. karių. Pavakarėje Naujojoje Vilnioje buvusi SSRS karinė įgula užėmė Vilnių, Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos – Kauną. Lietuva buvo okupuota be pasipriešinimo.Tiesa, sovietams labai svarbu buvo pademonstruoti pasauliui, kad tai nėra okupacija, bet esą laisvanoriškas lietuvių tautos įsijungimas į sovietinę „šeimą“.
15 d. 1997 m., Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, vadovaujama vyriausiojo trenerio Vydo Gedvilo, Vengrijos sostinėje Budapešte tapo Europos čempione.
16 d. 1819 m. gimė Antanas Juška. Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas. Užrašė apie 7000 lietuvių liaudies dainų ir apie 2000 melodijų.
16 d. 1908 m. gimė Adolfas Damušis. Lietuvos pasipriešinimo sovietų ir nacių Vokietijos okupaciniams režimams veikėjas. 1941 m. Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų. Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vienas organizatorių.
19 d. 1867 m. gimė Česlovas Sasnauskas. Kompozitorius ir dirigentas, lietuvių profesionaliosios muzikos vienas pradininkų, dainos „Kur bėga Šešupė“ autorius.
19 d. 1904 m. gimė Balys Dvarionas. Kompozitorius, dirigentas ir pianistas. Buvo Kauno radiofono orkestro, Vilniaus miesto simfoninio orkestro, Filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas. Visų Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.
20 d. 1566 m. gimė Zigmantas Vaza. Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), Švedijos karalius nuo 1594 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Vazų dinastijos Abiejų Tautų Respublikoje pradininkas. Dėl ATR sosto varžėsi su Maskvos caru ir Šventosios Romos imperatoriumi. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje, jam valdant išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas.
22 d. 1873 m. gimė Teofilius Matulionis. Arkivyskupas, 2017 m. paskelbtas palaimintuoju. Gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo griežtas kunigų drausmės klausimais. Sovietų okupacinės valdžios ne kartą tardytas ir kalintas.
22 d. 1880 m. gimė Vladas Mironas. Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas. Kunigas (1904 m.). Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. Lietuvos ministras pirmininkas (1938–1939 m.).
22 d. 1941 m. gimė Linas Leonas Katinas. Lietuvos dailininkas, 1992–2008 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje; profesorius (2008 m.). Nacionalinės premijos laureatas (1999 m.). Sukūrė tapybos kūrinių, piešinių, akvarelių, instaliacijų.
23 d. 1906 m. gimė Antanas Vaičiulaitis. Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas ir vertėjas. Žymiausias kūrinys – psichologinis romanas „Valentina“ (1936 m.). 1994 m. įsteigta A.Vaičiulaičio literatūrinė premija, kas antri metai skiriama už geriausią lietuvišką apsakymą.
24 d. 1757 m. gimė Juozapas Arnulfas Giedraitis. Vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas. Per 1830–1831 m. sukilimą ragino gyventojus remti sukilėlius, į jų būrius skyrė kapelionus. Sukilimą numalšinus Rusijos administracija jį nušalino nuo tiesioginio vyskupijos valdymo. Pirmasis į lietuvių kalbą išvertė visą Naująjį Testamentą, vertimas prisidėjo prie bendrinės lietuvių kalbos formavimosi.
25 d. 1886 m. gimė Jonas Vailokaitis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Finansininkas, pramonininkas. Lietuvių konferencijoje (1917 m.) išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, Vasario 16 Akto signataras. Ūkio banko, „Lietūkio“, Lietuvių aktyvistų fronto vienas steigėjų.
26 d. 1828 m. gimė Antanas Mackevičius. 1863–1864 m. sukilimo vadas, kunigas. Pirmasis pradėjo sukilimą Kauno gubernijoje, kovo 8 d. Paberžės bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą ir su 250 kovotojų būriu išėjo į Krekenavos miškus. Jo dalinio daugumą sudarė valstiečiai dalgininkai, būrys buvo manevringas, palaikė ryšius su kitais būriais, jį rėmė vietos valstiečiai, dėl to po pralaimėjimų greitai atsikurdavo. Rusijos valdžia sukilimo numalšinimą siejo su A.Mackevičiaus suėmimu. Karo lauko teismo nuosprendžiu 1863 m. pakartas Kaune.
27 d. 1937 m. gimė Gražina Balandytė. Lietuvos aktorė. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų teatre ir apie 20 vaidmenų kine.
28 d. 1875 m. gimė Povilas Višinskis. Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas ir publicistas, aktyvus tautinio judėjimo dalyvis.
29 d. 1886 m. gimė Justinas Vienožinskis. Lietuvos dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas. Kaune įsteigė Aukštuosius piešimo kursus, kurie jo iniciatyva buvo perorganizuoti į Kauno meno mokyklą.
30 d. 1911 m. gimė Česlovas Milošas. Lenkų ir lietuvių rašytojas, poetas. Nobelio literatūros premijos laureatas (1980 m.).
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Lietuvos istorija. XX amžius
1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas.
Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.
1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu
1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika
1940-1941 m. SSRS okupacija
1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija.
Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.
1944-1990 m. SSRS okupacija
1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.
1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: https://zymuszmones.lt/images/Galerija/VLE%20iskiliausiu%20zmoniu%20sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.
Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite mums.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai
