Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos

Gruodžio mėnesį

1 d. 1882 m. gimė Levas Karsavinas. Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas. Rašė ir lietuvių kalba.

2 d. 1612 m. gimė Jonušas Radvila. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis bei karinis veikėjas, Kėdainių sutarties (1655 m) iniciatorius. Vadovavo LDK kariuomenei per Bohdano Chmelnyckio ukrainiečių kazokų sukilimą ir per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karą su Rusija.

2 d. 1884 m. gimė  Vaclovas Biržiška. Kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, teisėtyrininkas administratyvistas, enciklopedininkas, Lietuvos universiteto profesorius.

2 d. 1886 m. gimė Pranas Dovydaitis. 20 a. Lietuvos valstybės veikėjas, filosofas, pedagogas. Vasario 16 Akto signataras. Lietuvos Tarybos narys. Lietuvos ministras pirmininkas (1919). Apie 40 laikraščių ir žurnalų leidimo iniciatorius.

3 d. 1898 m. gimė Robertas Antinis. Lietuvos dailininkas, skulptorius. Didžiausia ir reikšmingiausia kūrybos dalis – dekoratyvinės skulptūros (Eglė žalčių karalienė 1958, pastatyta 1960 Palangoje, Dūdorius 1963, pastatyta 1975 Panevėžyje, Kova 1970, pastatyta 1981 Kaune, Bičiulystė, pastatyta 1981 Klaipėdoje)

3 d. 1910 m. gimė Vladas Drėma. Lietuvių dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas. Nacionalinės premijos laureatas (1992 m.)

4 d. 1871 m. gimė Liudvikas Stulpinas. Lietuvos jūrininkas, jūrų kapitonas. Pirmasis Lietuvos Respublikos uosto Klaipėdoje viršininkas. Prisidėjo kuriant Lietuvos laivyną, Jūrininkų mokyklą, buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrimo iniciatorius.

4-5 d. 1905 m. Vilniuje, Vilniaus miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija) vyko lietuvių suvažiavimas, gavęs Didžiojo Vilniaus seimo pavadinimą. Suvažiavime dalyvavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviai nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje, liekant Rusijos imperijos sudėtyje. Suvažiavimo dalyviai taip pat pabrėžė lietuvių kalbos ir tautiško švietimo propagavimo svarbą. Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės-valstybinės raidos etapas.

16 d. 1882 m. gimė Tadas Ivanauskas. Lietuvių gamtininkas zoologas, gamtosaugos pradininkas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941). 1937 m. jo iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas, 1938 m. – Kauno zoologijos sodas. 

17 d. 1866 m. gimė Kazys Grinius. Trečiasis Lietuvos prezidentas, lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės veikėjas. Gydytojas.

19 d. 1863 m. gimė Pranas Mašiotas. Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės bei kultūros veikėjas. 

19 d. 1908 m. gimė Vytautas Valteris Jonas Budriūnas. Lietuvių ir JAV krepšininkas. Metimų į krepšį pašokus viena ranka ir kabliu vienas pradininkų. 1939 m. Europos krepšinio čempionas (pelnė 73 taškus).

19 d. 1964 m. gimė Arvydas Sabonis.  Geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas. 1988 m. olimpinis čempionas, 1992 m. ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, 1982 m. pasaulio čempionas. 6 kartus (1984–1999 m.) geriausias Europos metų krepšininkas. Pirmasis iš Lietuvos krepšininkų 2010 m. įtrauktas į FIBA Šlovės muziejų, 2011 m. į NBA Krepšinio šlovės muziejų.

20 d. 1884 m. gimė Juozas Gruodis. Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius.

20 d. 1903 m. gimė Antanas Šabaniauskas. 20 a. lietuvių dainininkas (lyrinis tenoras). Lietuvių profesionaliosios estrados pradininkas.

20 d. 1919 m. gimė Eduardas Balsys. Lietuvos kompozitorius, pedagogas.

20 d. 1930 m. gimė Henrikas Šablevičius. Lietuvių dokumentinio kino klasikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1989). Gedimino ordino Riterio kryžius (2001), Lietuvos muzikos akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas, ne vienos lietuvių kino dokumentininkų kartos mokytojas. Žymiausi mokiniai: J. Lapinskaitė, A. Matelis, A. Stonys.

20 d. 1932 m. gimė Vladas Vildžiūnas. Lietuvių skulptorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2012 m.).

22 d. 1885 m. gimė Kipras Petrauskas. Žymus Lietuvos dainininkas (tenoras). 1920 m. su kitais Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais įkūrė profesionalųjį lietuvių operos teatrą – Operos vaidyklą. Tais pačiais metais gruodžio 31 d. šio teatro pirmajame spektaklyje – G.Verdi operoje „Traviata“ – dainavo Alfredo partiją.

24 d. 1798 m. gimė Adomas Mickevičius. Lietuvos ir Lenkijos poetas. Kilęs iš senos lietuvių bajorų šeimos, kuri laikė save lietuviais, bet kalbėjo lenkiškai. Į literatūros istoriją įėjo kaip kovingas romantikas. Istorinėse poemose „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“ aukštino lietuvių kovas su kryžiuočiais. 

24 d. 1922 m. gimė Jonas Mekas 20–21 a. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių poetas, kinematografininkas, kino kritikas. Vienas žymiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų. Lietuvos nacionalinė premija (1995 m.).

24 d. 1940 m. gimė Bronius Radzevičius. Lietuvos prozininkas. Žymiausiame romane „Priešaušrio vieškeliai“ atskleidė pokario kartos egzistencinę aklavietę. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1991 m.)

30 d. 1860 m. gimė Jonas Jablonskis. Žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Išdėstė bendrinės lietuvių kalbos norminimo programą, apibūdino bendrinės kalbos ir tarmių santykį, įtvirtino kauniškių tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą, sukūrė arba padėjo įvairių sričių specialistams sukurti daugybę terminų.

31 d. 1858 m. gimė Vincas Kudirka. Prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, Lietuvos himno autorius.

31 d. 1860 m. gimė Sil­vest­ras Žu­kaus­kas. Lie­tu­vos ka­ro vei­kėjas, vy­riau­sia­sis ka­riuo­me­nės va­das per Nep­rik­lau­so­my­bės ka­ro ge­ne­ro­las.

Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Skaityti daugiau...

Lietuvos istorija. XX amžius

1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas.

Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.

1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Rusijos kariuomenė per 1914 m. vasaros ir 1915 m. žiemos kampanijas Rytų Prūsijoje patyrė pralaimėjimą ir 1915 m. pavasarį Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. 1915 m. kovą ji užėmė Šiaulius, rugpjūtį – Kauną, rugsėjį – Vilnių. Į Rusijos kariuomenę buvo mobilizuoti apie 60 000 ir iš Lietuvos pasitraukė arba buvo išvaryti apie 300 000 Lietuvos gyventojų, evakuota apie 1/3 įmonių, dalis įstaigų, archyvų, išvežta kultūros vertybių. Užimtoje Rusijos imperijos dalyje vokiečiai įkūrė Oberostą. Lietuva turėjo išlaikyti okupacinę kariuomenę ir remti Vokietijos ūkį, vykdytos rekvizicijos.

1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Paskelbus Vasario 16 Aktą Vokietija pripažino Lietuvą 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos pagrindu, o Vasario 16 Aktas įgijo reikšmės tik į 1918 m. pabaigą, Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą. Iki tol Lietuvos Taryba tebuvo formali administracinė įstaiga, sprendė tik kai kuriuos kultūros ir švietimo klausimus. Vokietijoje 1918 m. rudenį kilus vidaus krizei ir patyrus karinių nesėkmių 1918 m. spalį okupuotoms tautoms buvo leista sudaryti savo vyriausybes. Lietuvos Taryba 1918 m. lapkričio 2 d. priėmė Laikinąją Lietuvos Konstituciją ir kitą dieną perėmė krašto valdymą. Ankstesnis sprendimas dėl monarchijos atkūrimo buvo atidėtas. 1918 m. lapkričio 11 d. patvirtinta A. Voldemaro vadovaujama pirmoji Lietuvos vyriausybė.

1940-1941 m. SSRS okupacija

SSRS nepavykus užimti Suomijos ir Vokietijai pergalingai kariaujant Vakarų fronte SSRS ėmė atvirai grasinti Baltijos šalims. 1940 05 25 ji apkaltino Lietuvą provokacijomis prieš SSRS kariuomenės įgulas. 1940 06 14 ultimatumu Lietuvai SSRS pareikalavo sudaryti naują vyriausybę ir įsileisti neribotą SSRS karinį kontingentą. Nepareiškusi oficialaus protesto Lietuvos vyriausybė patenkino visus SSRS ultimatumo reikalavimus. 1940 m. birželio 15 d. A. Smetona perdavė prezidento pareigas A. Merkiui ir pasitraukė į Vokietiją. 1940 m. birželio 15 d. ryte SSRS kariuomenė (15 divizijų, apie 150 000 karių) įžengė į Lietuvą. Prasidėjo SSRS okupacijos laikotarpis, nors ne visi gyventojai ir net valstybės veikėjai tai iš karto suprato. Rugpjūčio 3 d. Letuva buvo prijungta į SSRS.

1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija.

Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.

1944-1990 m. SSRS okupacija

1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.

1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Skaityti daugiau...

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: https://zymuszmones.lt/images/Galerija/VLE%20iskiliausiu%20zmoniu%20sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.

Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite mums.

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis

 Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Skaityti daugiau...