Žymūs Lietuvos žmonės
Atmintinos dienos balandžio mėnesį
1 d. (prieš 90 m.) gimė Marcelijus Martinaitis.
Poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame–aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų. „Poezijos pavasario“ (1975 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (1998 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2007 m.) laureatas.
Skaitykite daugiau →
17 d. (prieš 120 m.) gimė Mečislovas Mackevičius.
Teisininkas ir politikas. 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras. 1943 m. griežtai pasipriešino lietuvių SS legiono sudarymui, atsisakė pasirašyti atitinkamą potvarkį, dėl to buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje.
Skaitykite daugiau →
24 d. (prieš 220 m.) gimė Frydrichas Kuršaitis.
Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir kalbininkas. Pirmasis išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes. Laikomas lietuvių kalbos rašybos vienu kūrėjų.
Skaitykite daugiau →
26 d. (prieš 120 m.) gimė Kazys Laucius.
Lietuvių teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas. Parašė pirmąjį lietuvišką fotografijos vadovėlį „Fotografuoti gali kiekvienas“ (1933 m.)
Skaitykite daugiau →
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Balandžio mėnesį
1 d. 1579 m. jėzuitų pastangomis buvo įkurtas Vilniaus universitetas, seniausia ir didžiausia Lietuvos, viena senesnių Europos aukštųjų mokyklų. 1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Iš pradžių jame veikė Teologijos ir Filosofijos fakultetai.
1 d. 1936 m. gimė Marcelijus Martinaitis. Poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame–aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų. „Poezijos pavasario“ (1975 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (1998 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2007 m.) laureatas.
2 d. 1889 m. gimė Ignas Šeinius. Lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis. Labiausiai žinomas kaip romano „Kuprelis“ autorius.
2 d. 1909 m. gimė Stasys Vainiūnas. Lietuvos kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, chorvedys, profesorius.
3 d. 1897 m. gimė Juozas Stanulis. Lietuvių teatro aktorius, režisierius. Profesionaliojo lietuvių teatro vienas kūrėjų.
3 d. 1954 m. gimė Vidmantas Bartulis. Lietuvių kompozitorius. 1999-2003 m. - Kauno dramos teatro vadovas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1998 m.).
4 d. 1557 m. gimė Leonas Sapiega. LDK valstybės politinis veikėjas, Lietuvos didysis sekretorius (1580 m.), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), vadovavo III Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimui.
4 d. 1919 m. Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Nuo rugsėjo mėn. prezidento darbo vieta buvo gubernatoriaus rūmai Kaune. A.Smetonos pirmoji prezidento kadencija truko iki 1920 m. birželio 19 dienos. 1920 m. Steigiamojo Seimo paskelbta laikinoji Konstitucija įtvirtino nuostatą, kad Prezidentą renka Seimas. Iki pirmojo Seimo susirinkimo 1922 m. pabaigoje prezidento pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis.
7 d. 1882 m. gimė Antanas Vienuolis-Žukauskas. Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, vaistininkas, muziejininkas, visuomenininkas. Vienas žymiausių kūrinių – apsakymas „Paskenduolė“.
8 d. 1928 m. gimė Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai. Architektai. Vilniuje suprojektavo Seimo rūmus (1981 m.), Nacionalinį dramos teatrą (1981 m.), kavinę (1959 m.) ir viešbutį (1960 m.) „Neringa“, viešbutį „Lietuva“ (1983 m.).
9 d. 1869 m. gimė Juozas Naujalis. Lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Daina „Lietuva brangi“ tapo neoficialiu Lietuvos himnu.
9 d. 1921 m. gimė Bronius Babkauskas. Aktorius. Sukūrė daugiau kaip 30 kino vaidmenų, iš jų žymesni filmuose „Niekas nenorėjo mirti“, „Velnio nuotaka“.
9 d. 1922 m. gimė Kazimieras Vasiliauskas. Lietuvos katalikų kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Beveik 10 metų buvo kalintas lageriuose. Monsinjoras (1989).
11 d. 1879 m. gimė Jonas Biliūnas. Lietuvių rašytojas. Klasikiniais kūriniais tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius. 
12 d. 1838 m. gimė Stanislovas Išora. Kunigas, 1863–1864 m. sukilimo vienas vadų. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Palaikai, manoma, buvo užkasti ant Gedimino kalno.
12 d. 1940 m. gimė Gediminas Baravykas. Architektas. Pagal jo projektus pastatyta: Vilniuje – Santuokų rūmai (1974 m., su kitais), buvęs kino teatras „Helios“ (1977 m.), Nacionalinė galerija (su architektu V.A.Vieliumi, 1980 m.), Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia (su kitais architektais, 1989 m., pastatyta 1996), Anykščiuose – Santuokų rūmai (1981 m.), Varėnoje – bažnyčia (su architektu R.Bakaičiu, 1995 m.).
13 d. 1871 m. gimė Jurgis Matulaitis. Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918–1925 m.), arkivyskupas (1925–1927 m.), marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius. Jo pastangomis buvo parengti ir įteisinti Vatikano konkordato su Lietuva bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai.
13 d. 1890 m. gimė Danielius Dolskis. Lietuvos daininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas. Tarp populiariausių jo dainų – „Lietuvaitė“, „Aš myliu vasaros rugiagėlę“, „Palangos jūroj“, „Onyte, einam su manim pašokti“.
14-15 d. 1920 m. balandžio 14–15 d. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji Lietuvoje visuotiniai, slapto balsavimo, tiesioginiai rinkimai. Juose balsavo 90 proc. rinkėjų. Pagal proporcinę sistemą buvo išrinkta 112 atstovų: 59 jų priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokui, 13 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 10 mandatų gavo tautinės mažumos (žydai – 6, lenkai – 3, vokiečiai – 1), 1 – nepriklausomas atstovas.
14 d. 1930 m. gimė Vytautas Žalakevičius. Vienas žymiausių lietuvių kino režisierių. Garsiausias filmas – „Niekas nenorėjo mirti“.
15 d. 1921 m. gimė Algimantas Jonas Marcinkevičius. Kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje. 1987 m. vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai.
16 d. 1883 m. gimė Augustinas Voldemaras. Lietuvos valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų. 1918 m. vadovavo pirmajam Ministrų kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras, kurį laiką – ir krašto apsaugos ministras. Vyriausybės narys buvo ir vėliau. Mirė 1942 m. Vladimiro kalėjime Rusijoje.
17 d. 1388 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą. Tai reiškė visos lietuvių tautos krikštą, nors dauguma gyventojų dar nebuvo pakrikštyti.
17 d. 1875 m. gimė Petras Avižonis. Lietuvos gydytojas oftalmologas. Jo rūpesčiu 1930 m. Kaune pastatyta Akių klinika, buvo jos vadovas. Lietuvos gydytojų sąjungos steigiamajam suvažiavimui parengė sąjungos įstatus, įkūrė Lietuvos akių gydytojų draugiją, parašė pirmąjį akių ligų vadovėlį lietuvių kalba.
17 d. 1906 m. gimė Mečislovas Mackevičius. Teisininkas ir politikas. 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras. 1943 m. griežtai pasipriešino lietuvių SS legiono sudarymui, atsisakė pasirašyti atitinkamą potvarkį, dėl to buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje.
17 d. 1907 m. gimė Jeronimas Kačinskas. Kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas (1991 m.).
17 d. 1910 m. gimė Vladas Mikėnas. Šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas. Įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą. Penkis kartus žaidė pasaulio šachmatų olimpiadose.
18 d. manoma, kad 1600 m. gime Kazimieras Semenavičius. Karo inžinierius ir artileristas. Jo knyga „Didysis artilerijos menas“ pusantro šimto metį buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje. Jame pirmasis iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją ir pateikė trijų pakopų raketos brėžinių.
18 d. 1814 m. gimė Eustachijus Tiškevičius. Istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas. Jo iniciatyva įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir Vilniaus senienų muziejus – pirmasis viešas muziejus Lietuvoje.
18 d. 1882 m. gimė Juozas Tūbelis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1918–1920 m. žemės ūkio ir valstybės turtų, 1919–1920 m. dar ir švietimo, 1927–1929 m. finansų, 1938 m. žemės ūkio ministras, 1929–1938 m. trijų vyriausybių ministras pirmininkas ir finansų ministras. Vienas kooperacijos Lietuvoje iniciatorių.
19 d. 1918 m. Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (ją sudarė J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis – raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje – Gediminaičių stulpai. Dabar tai yra Lietuvos Prezidento vėliava.
21 d. 1909 m. gimė Antanas Ylius. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, kunigas. 1945 m. su kitais Suvalkijoje įkūrė partizanų Tauro apygardą.
22 d. 1941 m. gimė Algimantas Švėgžda. Lietuvių tapytojas, fotorealistinės dailės pradininkas Lietuvoje.
22 d. 1967 m. gimė Loreta Asanavičiūtė. Lietuvos laisvės gynėja, Sausio tryliktosios agresijos (1991 m.) auka.
23 d. 1720 m. gimė Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Vilniaus Gaonas). Žydų mokslininkas. Vienas žymiausių Talmudo aiškintojų.
23 d. 1910 m. gimė Henrikas Radauskas. Lietuvių poetas, vertėjas, pirmasis modernistas, egzodo autorius.
23 d. 1918 m. gimė Vytautas Kasiulis. Lietuvių išeivijos dailininkas. 2013 m. Vilniuje atidarytas V.Kasiulio dailės muziejus.
23 d. 1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės. Jas rezultatu 8:6 laimėjo sąjungos krepšininkai.
24 d. 1806 m. gimė Frydrichas Kuršaitis. Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir kalbininkas. Pirmasis išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes. Laikomas lietuvių kalbos rašybos vienu kūrėjų.
24 d. 1912 m. gimė Marcė Katiliūtė. Grafikė. Jos I.Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ sukurtos iliustracijos 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje pelnė aukso medalį.
25 d. 1913 m. gimė Monika Mironaitė. Viena žymiausių lietuvių teatro aktorių. Viena geriausių lietuvių sceninio žodžio meistrų.
25 d. 1921 m. gimė Liudas Dambrauskas. Lietuvos rezistentas, chemikas, publicistas. Prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo (1943 m.), daugiau kaip 10 metų kalintas. Vienas rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ įkūrėjų (1993 m.) ir vadovų. Su kitais padarė 21 išradimą.
25 d. 1944 m. gimė Petras Cidzikas. Vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų. 1987 08 23 Vilniuje su kitais surengė pirmąjį sovietinės okupacijos laikotarpiu mitingą, smerkiantį Molotovo‑Ribbentropo paktą.
26 d. 1906 m. gimė Kazys Laucius. Lietuvių teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas. Parašė pirmąjį lietuvišką fotografijos vadovėlį „Fotografuoti gali kiekvienas“ (1933 m.)
27 d. 1792 m. gimė Antanas Gelgaudas. 1830–1831 m. sukilimo vadas, brigados generolas. Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų.
28 d. 1924 m. gimė Donatas Banionis. Vienas žymiausių Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius. Sukūrė daugiau kaip 100 teatro ir daugiau kaip 80 kino vaidmenų. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2013 m.).
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Lietuvos istorija. XX amžius
1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas.
Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.
1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu
1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika
1940-1941 m. SSRS okupacija
1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija.
Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.
1944-1990 m. SSRS okupacija
1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.
1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: VLE-iskiliausiu-zmoniu-sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.
Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai
