Žymūs Lietuvos žmonės
Atmintinos dienos liepos mėnesį
13 d. (prieš 90 m.) gimė Zigmas Jukna.
Lietuvių irkluotojas, irklavimo teisėjas. 1960 m. olimpinių žaidynių sidabro ir 1968 m. bronzos medalininkas. 1961, 1965, 1967 m. Europos čempionas ir 1963, 1964, 1969 m. vicečempionas, 1962, 1966 m. pasaulio vicečempionas.
Skaitykite daugiau →
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Liepos mėnesį
1 d. 1569 m. Lenkijos mieste Liubline sudaryta sutartis, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę Lenkijos ir Lietuvos Respubliką, nuo 1582 m. vadintą Abiejų Tautų Respublika. Unija joms suteikė galimybę laimėti Livonijos karą. Valstybė oficialiai buvo skirstoma į vadinamąją Karūną (Lenkija) ir LDK. Lietuva išlaikė pavadinimą, herbą, teritoriją, valdymo aparatą, iždą, įstatymus, teismus, kariuomenę, antspaudą. LDK atstovai LDK reikalus svarstė ir įstatymų projektus parengdavo savo atskiruose posėdžiuose. Nebuvo suvienodinti ir abiejų valstybių pinigai. Abiejų Tautų Respublikos politiniam gyvenimui daugiausia vadovavo Lenkijos ponai, užsienio politikos klausimais LDK žodis buvo gerokai menkesnis. Unija iš esmės pakeitė LDK santykius su Lenkija, bet LDK valstybingumas ilgainiui ėmė silpnėti, sustiprėjo lenkų kalbos ir kultūros skverbimasis, bajorų ir miestiečių lenkėjimas. Daliai LDK diduomenės priešinantis tokioms tendencijoms Lenkijos ponams nepavyko abiejų šalių sulieti, ginant LDK nepriklausomybę didelę reikšmę turėjo 1588 m. priimtas Trečiasis Lietuvos Statutas.
6 d. 1253 m. Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas Mindaugas. Lietuvoje švenčiama Valstybės diena. Šiam įvykiui buvo pastatyta katedra, spėjama, dabartinės Arkikatedros vietoje. Mindaugą vainikavo Kulmo vyskupas. Mindaugo karūnavimo dieną 1988 m. apskaičiavo profesorius Edvardas Gudavičius. Anksčiau težinota, kad tai nutiko 1253 m. liepą. Yra žinoma, kad viduramžiais karaliai buvo vainikuojami tik sekmadieniais. Apskaičiavus, kiek galėjo trukti kelionė iš Lietuvos į Italiją – ten buvo nugabentas vainikavimo dieną pasirašytas dokumentas – kaip labiausiai tikėtina pasirinkta liepos 6-oji.
6 d. 1928 m. gimė Janina Degutytė. Lietuvių poetė, eilėraščių vaikams autorė.
7 d. 1904 m. gimė Jonas Aistis-Aleksandravičius. Vienas žymiausių lietuvių poetų neoromantikų. Lietuvių eseistikos vienas pradininkų (knyga „Dievai ir smūtkeliai“ 1935 m.). Nuo 2004 m. kasmet skiriama J.Aisčio premija už jo kūrybos tyrinėjimus ir aistiškos dvasios puoselėjim
11 d. 1890 m. gimė Petras Vaičiūnas. Rašytojas, teatro veikėjas. Tarpukariu buvo populiariausias lietuviško repertuaro autorius, rašė pjeses, daugiausia komedijas ir melodramas, Valstybės teatrui. Iš 20 jo sukurtų pjesių 16 buvo suvaidinta teatre, viena populiariausių – „Patriotai“. Jo parašytas eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim“ tapo antruoju tautos himnu.
11 d. 1940 m. prasidėjo pirmieji Lietuvos gyventojų areštai. Rinkimų į LSSR Liaudies seimą išvakarėse, naktį iš liepos 11-osios į 12-ąją, pagal Valstybės saugumo departamento parengtą planą buvo įvykdyti pirmieji masiniai Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų areštai, siekiant iš viešojo gyvenimo pašalinti politines jėgas, galėjusias paveikti rinkėjus ir rinkimų rezultatus. Liepos 10–17 d. buvo suimta daugiau kaip 500 Lietuvos politinių ir visuomenės veikėjų, valstybės tarnautojų. A. Merkio ir J. Urbšio suėmimą ir ištrėmimą iš Lietuvos liepos 16 d. sankcionavo pats J. Paleckis.
13 d. 1260 m. kuršių žemėje prie Durbės ežero dabartinės Latvijos Liepojos rajone žemaičiai sumušė kryžiuočius ir kalavijuočius. Durbės mūšis yra didžiausias žemaičių ir lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis sužlugdė Ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją ir kuriam laikui sustabdė jo veržimąsi į rytus – tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei. Mindaugas nutraukė taiką su kalavijuočais ir vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais.
13 d. 1935 m. gimė Zigmas Jukna. Lietuvių irkluotojas, irklavimo teisėjas. 1960 m. olimpinių žaidynių sidabro ir 1968 m. bronzos medalininkas. 1961, 1965, 1967 m. Europos čempionas ir 1963, 1964, 1969 m. vicečempionas, 1962, 1966 m. pasaulio vicečempionas.
15 d. 1410 m.įvyko Žalgirio mūšis. Vokiečių ordino valdose, prie Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, į pietryčius nuo Marienburgo, įvyko vienas didžiausių vidurinių amžių Europoje mūšių, kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės susikovė su Vokiečių ordinu. Jungtinės kariuomenės nominalus vyriausiasis vadas buvo Lenkijos karalius Jogaila. Vokiečių ordino kariuomenės vyriausiasis vadas Ulrichas von Jungingenas neperprato Vytauto ir Jogailos taktikos ir leidosi išprovokuojamas – įsakė pirmiems pulti LDK kariuomenę. Panaudojęs iš totorių perimtą pasitraukimo manevrą Vytautas išsklaidė vokiečių pulkus ir išardė jų rikiuotę. Ordinas buvo visiškai sumuštas, U.von Jungingenas (apie 50 m.) su žymiais vadais ir keliais šimtais riterių žuvo, daug vokiečių buvo paimta į nelaisvę. Grunvaldo lietuvišką pavadinimą „Žaliagiris“, manoma, pirmasis pavartojo Petras Vileišis, o formą „Žalgiris“ 1891 m. pasiūlė Maironis.
15 d. 1866 m. gimė Saliamonas Banaitis. Lietuvių visuomenės veikėjas, spaustuvininkas. 1905 m. Kaune įsteigė pirmąją lietuvių spaustuvę. Lietuvių konferencijoje (1917 m.) išrinktas Lietuvos Tarybos nariu; Vasario 16 Akto signataras. Dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę.
15 d. 1919 m. gimė Alfonsas Nyka-Niliūnas. Lietuvių poetas, Nacionalinės premijos laureatas (1997 m.), vienas žymiausių išeivijos rašytojų, priklausęs žemininkų kartai.
15 d. 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas „Lituanicos“ lėktuvu iš Niujorko pakilo skrydžiui į Kauną. Jie perskrido Atlantą ir per 37 val. 11 min. nuskridę 6411 km neaiškiomis aplinkybėmis liepos 17 d. žuvo Soldino (dabar Pščelniko kaimas) apylinkėse Lenkijoje.
16 d. 1890 m. gimė Juozas Karosas. Kompozitorius, vargonininkas, dirigentas. Buvo Kauno radiofono orkestro dirigentas, vadovavo Klaipėdos ir Šiaulių muzikos mokykloms. Buvo kelių respublikinių dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.
17 d. 1913 m. gimė Bronius Laurinavičius. Kunigas, tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdžio dalyvis. Kankinys (2000 m.). Buvo aktyvus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbis, nuolat persekiotas KGB. 1981 m. žuvo per eismo įvykį Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis. 2010 m. Broniaus Laurinavičiaus žūties vietoje Vilniuje pastatytas paminklas.
22 d. 1938 m. gimė Ričardas Tamulis. Lietuvių boksininkas. 1964 m. olimpinių žaidynių vicečempionas, 1961, 1963, 1965 m. Europos čempionas.
23 d. 1929 m. gimė Kazys Lozoraitis. Diplomatas. Dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje, buvo pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir prie Maltos ordino.
24 d. 1761 m. gimė Jokūbas Jasinskis. Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas, sukilėlių generolas leitenantas.
24 d. 1934 m. gimė Česlovas Kudaba. Lietuvos geografas, gamtininkas, politinis veikėjas, Kovo 11 Akto signataras.
25 d. 1886 m. gimė Konstantinas Glinskis. Lietuvių teatro aktorius, režisierius. Profesionaliojo lietuvių teatro vienas kūrėjų.
27 d. 1876 m. gimė Kajetonas Sklėrius. Dailininkas tapytojas, skulptorius, pedagogas, moderniosios lietuvių akvarelės pradininkas.
28 d. 1898 m. gimė Marcelė Kubiliūtė. Lietuvos visuomenės veikėja. 1918–1925 m. dirbo Lietuvos žvalgyboje, 1925–1940 m. Užsienio reikalų ministerijoje. 1941 m. sukilimo veikėja.
29 d. 1904 m. gimė Antanas Gudaitis. Dailininkas tapytojas. Pagrindiniai kūrybos žanrai: portretas, natiurmortas, peizažas. 
29 d. 1940 m. gimė Vytautas Tomkus. Aktorius . Itin išgarsėjo Tado Blindos vaidmeniu populiariame televizijos filme. Sukūrė apie 90 vaidmenų kino ir televizijos filmuose. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2004 m.).
30 d. 1904 m. gimė Izidorius Kisinas. Lietuvių bibliotekininkas, bibliografas. Turėjo 10 000 tomų asmeninę biblioteką ir 2000 ekslibrisų kolekciją (jam mirus jo žmona V. Kisinienė kolekciją perdavė Vilniaus universiteto bibliotekai).
31 d. 1802 m. gimė Ignotas Domeika. Lietuvių mineralogas, geologas, etnografas, Čilės universiteto rektorius. Dalyvavo 1831 m. sukilime, po jo emigravo į Prancūziją, vėliau į Čilę. Domeikos vardu pavadinta daugiau kaip 110 įvairių objektų: Andų kalnyno kalnagūbris, ledynas, asteroidas, mineralas (domeikitas), keletas kalnų, gyvenviečių, gyvūnų ir augalų šeimų bei rūšių, įstaigų, visuomeninių organizacijų.
31 d. 1991 m. įvyko Medininkų tragedija, Lietuvos Respublikos pareigūnų žūtis. 1991 m. Medininkų muitinės poste tarnybos metu nužudyti septyni Lietuvos policininkai ir muitininkai. Nusikaltimą įvykdė Rygos ypatingosios paskirties milicijos rinktinės, pavaldžios SSRS Vidaus reikalų ministerijai, kariškiai.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Lietuvos istorija. XX amžius
1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas.
Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.
1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu
1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika
1940-1941 m. SSRS okupacija
1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija.
Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.
1944-1990 m. SSRS okupacija
1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.
1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: VLE-iskiliausiu-zmoniu-sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.
Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai
