Žymūs Lietuvos žmonės
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Gegužės mėnesį
2 d. 1873 m. gimė Jurgis Baltrušaitis. Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas. Vienas žymiausių lietuvių ir rusų poetų simbolistų.
3 d. 1791 m. priimta Abiejų Tautų Respublikos konstitucija. Gegužės 3 d. konstitucija buvo pirmoji Europos ir antroji pasaulio šių laikų rašytinė konstitucija (pirmoji – 1787 m. JAV konstitucija).
3 d. 1871 m. gimė Vincas Čepinskis. Lietuvių fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius. Su Mykolu Biržiška buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą. Rėmė Aukštųjų kursų Kaune pertvarkymo į Lietuvos universitetą idėją, buvo vienas Matematikos ir gamtos fakulteto kūrėjų, Steigiamojo Seimo ir I Seimo narys, geras oratorius ir demokratijos gynėjas.
5 d. 1879 m. gimė Jurgis Šaulys. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas. Vienas Lietuvių demokratų partijos steigėjų. Lietuvių konferencijos rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. Atstovavo Lietuvai Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Lenkijoje.
5 d. 1908 m. gimė Vytautas Bulvičius. Lietuvos karo ir antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Su kitais sutelkė rezistentų grupę, kuri tapo Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabu. Bulvičiaus grupė veikė įslaptintais trejetais arba penketais, kurių nariai žinojo tik savo ar gretimos grupės po 2 narius. Dėl konspiracijos jie gaudavo vien žodinius nurodymus.
6 d. 1761 m. gimė Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Lietuvos gamtininkas. Perorganizavo ir išplėtė Vilniaus universiteto botanikos sodą, keisdamasis augalais su 15 miestų išpopuliarino jį Europoje.
6 d. 1922 m. gimė Jonas Mikelinskas. Lietuvių rašytojas, prozininkas. Lietuvos nacionalinės premijos (2002 m.), Juozo Tumo‑Vaižganto premijos (2007m.) laureatas.
7 d. 1904 m. buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas. 1864–1904 m. Rusijos imperijos valdžios buvo įvestas draudimas spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti lietuviškus leidinius lotynišku raidynu. Lietuvoje švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
7 d. 1937 m. Rygoje vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė tapo Europos čempione.
7 d. 1947 m. gimė Stanislovas Kuzma. Vienas žymiausių lietuvių skulptorių. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1996 m.).
8 d. 1930 m. gimė Vytautas Laurušas. Lietuvių kompozitorius, pedagogas, visuomenės veikėjas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2005 m.).
12 d. 1903 m. gimė Petras Babickas. Fotografas ir žurnalistas, pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas ir programų vedėjas. Vienas pirmųjų lietuviškoje spaudoje ėmė kurti ir skelbti fotoreportažus, 1932 m. surengė pirmąją meninės fotografijos individualią parodą, su kitais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. Mirė 1991 m.
12 d. 1919 m. gimė Augustinas Savickas. Vienas žymiausių lietuvių dailininkų, dailėtyrininkas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1999 m.).
13 d. 1904 m. gimė Kazimieras Baršauskas. Lietuvos fizikas, Kauno politechnikos instituto vienas kūrėjų ir pirmasis rektorius. Rūpinosi lietuvių inžinierių rengimu, lietuvių techninės inteligentijos ugdymu; globojo tremtinių ir kitų represuotųjų vaikus.
13 d. 1930 m. gimė Vytautas Edmundas Čekanauskas. Architektas, tarptautinės architektūros akademijos akademikas profesorius (1987 m.). Vilniuje suprojektavo Kompozitorių sąjungos rūmus (1966 m.), Šiuolaikinio meno centrą (1967 m. su kitais), Lazdynų rajoną (1967-1974 m. su kitais), Šv. Jono Bosko bažnyčią (2001 m. su V. Gerliaku).
14 d. 1928 m. gimė Algirdas Šocikas. Lietuvių boksininkas, treneris, teisėjas. 1953, 1955 m. Europos bokso čempionas. Pasižymėjo tobula technika, savitu stiliumi, korektišku elgesiu ringe.
14 d. 1972 m. Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, protestuodamas prieš SSRS okupaciją susidegino 19-metis Romas Kalanta.
15 d. 1845 m. gimė Jonas Čerskis. Geologas ir paleontologas. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime paimtas į rekrūtus ir išsiųstas į Omską. Pirmasis iš lietuvių ėmėsi tyrinėti urvus. Jo vardu pavadintas Šiaurės rytų Sibiro aukščiausias kalnynas, kalnagūbris Užbaikalėje, 3 kalnai prie Baikalo ir miestas Kolymos krante, stiklasparnis drugys, iškastinė žuvis.
15 d. 1872 m. gimė Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė, viena iš seserų pseudonimu Lazdynų Pelėda. Seserų kūryba yra bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys lietuvių literatūroje.
15 d. 1920 m. Kauno teatre į pirmąjį posėdį susirinko Steigiamasis Seimas. Į jį buvo išrinkta 112 atstovų, posėdyje dalyvavo 105. Dalyvius pasveikinęs valstybės prezidentas Antanas Smetona paskelbė, kad pirmajam posėdžiui pirmininkaus vyriausia Seimo narė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Vyriausias Seimo narys buvo žydų frakcijos atstovas Simonas Rozenbaumas, tačiau jis nemokėjo gerai lietuviškai. Seimo pirmininku buvo išrinktas Krikščionių demokratų partijos narys Aleksandras Stulginskis. Seimas vienbalsiai priėmė Nepriklausomybės deklaraciją, kuria Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Iš viso Seimas posėdžiavo 29 mėnesius ir priėmė daugiau kaip 300 įstatymų. Susirinkus Seimui savo veiklą baigė Lietuvos Taryba. Iki 1926 m. gegužės 15-oji Lietuvoje buvo valstybinė šventė.
16 d. 1886 m. gimė Stasys Šalkauskis. Lietuvos filosofas, pedagogas. Vienas žymiausių 20 amžiaus lietuvių filosofų. Sudarė pirmąjį lietuvišką filosofijos terminų žodyną. Pasak jo, egzistuoja trys gyvenimo pakopos – gamta, kultūra ir religija, menas turįs siekti tobulybės, menininkas – nepakartojamumo.
16 d. 1922 m. gimė Jonas Avyžius. Lietuvių rašytojas. Romano „Sodybų tuštėjimo metas“ (4 dalys,1970–1989 m.) autorius.
17 d. 1880 m. gimė Mykolas Romeris. Teisininkas, Lietuvos konstitucinės teisės pradininkas. Buvo Lietuvos tautinis teisėjas Hagos tribunole šiam nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto statuto interpretavimo, vėliau – sprendžiant lietuvių ir estų ginčą dėl atsiskaitymų už Panevėžio-Saldutiškio geležinkelio statybą, abi bylos buvo laimėtos. Jo vardu pavadintas universitetas Vilniuje.
17 d. 1928 m. gimė Viktoras Petkus. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Vienas žymiausių Lietuvos disidentų. Lietuvos Helsinkio grupės vienas įkūrėjų. Už antisovietinę veiklą beveik 20 metų kalintas kalėjime ir lageryje, laikytas tremtyje.
18 d. 1848 m. gimė Kazimieras Jaunius. Teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas. Susistemino lietuvių kalbos tarmes, pateikė jų klasifikaciją (vadinama K. Jauniaus ir A. Salio), 1891–1898 m. parengė 6 (Ukmergės, Kauno, Raseinių, Zarasų, Šiaulių, Panevėžio) tarmių aprašus, 1885–1892 m. parašė „Lietuvių kalbos gramatiką“.
19 d. 1951 m. gimė Vytautas Kernagis. Lietuvių dainų autorius ir atlikėjas, aktorius, pramoginių renginių režisierius ir konferansjė, televizijos laidų vedėjas. Lietuviškos dainuojamosios poezijos pradininkas. Lietuvos nacionalinė premija (2007 m.).
19 d. 1964 m. gimė Gitanas Nausėda. Ekonomistas, finansų analitikas. Dešimtasis Lietuvos Respublikos prezidentas (nuo 2019 m.).
22-23 d. 1948 m. sovietai įvykdė Lietuvos gyventojų masinio trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią buvo ištremta 40 002 žmonės. Operaciją vykdė apie 30 tūkst. Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijų darbuotojų, karininkų, kareivių, milicininkų ir stribų bei apie 11 500 sovietinių aktyvistų. Okupantų planuose buvo ištremti 48 tūkst. žmonių, nesurinkus į sąrašus įtrauktų šeimų buvo tremiamos saugumiečių ir kolaborantų parinktos. Per visus 1948 m. iš Lietuvos buvo ištremta 43 940 gyventojų.
23 d. 1914 m. gimė Petras Baublys. Gydytojas pediatras. Buvo labai populiarus vaikų gydytojas. Pasaulio tautų teisuolis (1977 m.). Karo metais dirbdamas Kauno kūdikių namų direktoriumi gelbėjo nacių persekiojamų šeimų vaikus.
25 d. 1908 m. gimė Zenonas Ivinskis. Lietuvių istorikas. Lietuvių katalikų mokslo ir Lietuvos mokslų akademijų narys. Romoje 1978 m. išleistas jo veikalas „Lietuvos istorija: iki Vytauto Didžiojo mirties“ iki XX a. pabaigos buvo brandžiausias bendrasis Lietuvos istorijos iki 1430 m. veikalas.
28 d. 1939 m. Kaune baigėsi trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, kuriose Europos čempione, laimėjusi visas rungtynes, antrą kartą tapo Lietuvos rinktinė. Kauno sporto halėje rungtynes stebėjo apie 11 000 žiūrovų, varžybas transliavo Valstybės radiofonas.
28 d. 1877 m. gimė Oskaras Milašius. Lietuvių poetas, rašęs prancūzų kalba, diplomatas, mistikas. Gyvenimas ir kūryba susiję su 1914 m. gruodžio 14 d. jo patirtu regėjimu – ugnies naktimi. Visą gyvenimą studijavo Bibliją, buvo tvirtai tikintis katalikas, domėjosi teosofija.
29 d. 1955 m. gimė Alvydas Matulka. Vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio tryliktosios SSRS agresijos auka.
30 d. 1826 m. gimė Zigmantas Sierakauskas. 1863–1864 sukilimo vienas vadų. Kilęs iš neturtingų bajorų.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Lietuvos istorija. XX amžius
1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas.
Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.
1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu
1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika
1940-1941 m. SSRS okupacija
1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija.
Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.
1944-1990 m. SSRS okupacija
1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.
1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: https://zymuszmones.lt/images/Galerija/VLE%20iskiliausiu%20zmoniu%20sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.
Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite mums.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai
