Žymūs Lietuvos žmonės
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Vasario mėnesį
2 d. 1949 m vasario 2–22 d. netoli Radviliškio įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Suvažiavime buvo įkurta bendra politinė ir karinė vadovybė – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba (pirmininkas ir laikinasis Ginkluotųjų pajėgų vadas J.Žemaitis), priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracija, kuri skelbė, kad teisėta aukščiausioji valdžios institucija Lietuvoje yra partizanų vadovybė, kovos tikslas – nepriklausomos, demokratinės ir parlamentinės Lietuvos Respublikos atkūrimas.
2 d. 1536 m. gimė Petras Skarga. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų teologas. Jėzuitas. 1579–1582 m. Vilniaus universiteto rektorius (pirmasis).
2 d. 1838 m. gimė Konstantinas Kalinauskas. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje vienas vadų.
2 d. 1852 m. gimė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Lietuvių dramaturgijos vienas pradininkų, rašytojas, teatro veikėjas. Buvo aktyvus teatro teoretikas, kritikas, aktorius bei režisierius. Svarbiausias kūrinys – drama „Blinda, svieto lygintojas“, kurią sukūrė Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu.
2 d. 1896 m. gimė Balys Sruoga. Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Žymiausias kūrinys – „Dievų miškas“ (1945 m.).
4 d. 1515 m. gimė Mikalojus Radvila Juodasis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės ir karinis veikėjas, žymiausias reformacijos LDK veikėjas. Vienas galingiausių, įtakingiausių ir turtingiausių 16 a. vidurio LDK didikų, jos valstybinės nepriklausomybės gynėjas.
4 d. 1746 m. gimė Tadas Andrius Bonaventūra Kosciuška. Lenkijos ir Lietuvos politikos ir karo veikėjas. Vienas 1794 m. sukilimo organizatorių, jo vyriausiasis vadas.
4 d. 1926 m. gimė Konstantinas Bogdanas. Vienas žymiausių skulptorių. Reikšmingiausi jo darbai yra Kristijono Donelaičio paminklas Vilniuje, Juozo Gruodžio Kaune, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams ir tremtiniams Žeimiuose ir kt. Taip pat sukūrė pop muzikos kūrėjo Franko Zappos paminklą Vilniuje.
4 d. 1943 m. gimė Sigitas Geda. Vienas žymiausių lietuvių poetų. Lietuvos nacionalinės (1994 m.), Jotvingių (1994 m.) ir kitų premijų laureatas.
5 d. 1864 m. gimė Cemachas Šabadas. Vilnietis gydytojas, visuomenės veikėjas. I pasaulinio karo metais su kitais padėjo likviduoti Švenčionyse choleros epidemiją. Buvo labai populiarus gydytojas, vaikus ir vargšus gydė nemokamai. Rusų rašytojas K. Čiukovskis jį pasirinko pasakos „Daktaras Aiskauda“ pagrindinio herojaus prototipu.
5 d. 1884 m. gimė Mečislovas Reinys. Katalikų dvasininkas, arkivyskupas, filosofas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, paskelbtas kankiniu. 1944 m. sovietai bandė M.Reinį priversti Bažnyčios vyresnybės vardu pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos partizanus, kviečiantį juos legalizuotis, bet arkivyskupas atsisakė. 1947 m. raštu sovietų valdžiai protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą, tais pačiais metais buvo suimtas. 1953 m. mirė Vladimiro kalėjime.
8-10 d. 1919 m. vasario 8-10 d. vyko Kėdainių kautynės. Vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynių su į Lietuvą įsiveržusia Sovietų Rusijos kariuomene. Jos vadovybė planavo puolimu iš pietų (per Alytų) ir šiaurės (per Kėdainius) apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė (900–1000 karių su kulkosvaidžiais, artilerija) 1919 m sausį užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė apie 200 savanorių. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija. Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Sovietų Rusijos kariuomenei, ji pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais puolė Šėtą. Neatlaikę lietuvių ir vokiečių spaudimo, priešo daliniai pasitraukė į Bukonis. Per Kėdainių kautynes Sovietų Rusijos kariuomenė neteko daug karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. Vasario 9 d. žuvo Povilas Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris.
9 d. 1930 m. gimė Vytautas Petras Bložė. Lietuvių poetas. Jotvingių premijos (1986 m.), „Poezijos pavasario“ (1997 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (1991 m.) laureatas.
10 d. 1876 m. gimė Pranas Vaičaitis. Lietuvių poetas, vertėjas.Elegijos žanro(eilėraštis, kuriam būdinga graudulio, prarastos laimės, susimąstymo motyvai, švelnaus liūdesio nuotaika) pradininkas lietuvių lyrikoje.
10 d. 1906 m.gimė Stasys Antanas Bačkis. Lietuvos diplomatas. Nuo 1930 m. Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1983–1991 m. Lietuvos diplomatijos šefas. Apdovanotas Gedimino 3 (1937 m.), 2 (1994 m.), 1 (1996 m.) laipsnio ordinais.
11 d. 1905 m. gimė Antanas Miškinis. Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas. Iškilo kaip vienas ryškiausių ketvirtojo dešimtmečio poetų neoromantikų, siekiančių sujungti tradicinę lietuvių lyriką su Vakarų modernizmu. „Poezijos pavasario“ laureatas (1981 m.).
11 d. 1909 m. gimė Anicetas Simutis. Lietuvos diplomatas. Diplomatinėje tarnyboje išbuvo ilgiausiai iš visų tarpukario Lietuvos diplomatų. 1991–1994 m. pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Tautose.
11 d. 1932 m. gimė Algimantas Mackus. Žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos lietuvių išeivijos poetas ir literatūros kritikas. Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
12 d. 1870 m. gimė Jonas Smilgevičius. Lietuvių visuomenės veikėjas. Ekonomistas. Lietuvių konferencijos (1917 m.) vienas organizatorių, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
12 d. 1901 m. gimė Juozas Mikėnas. Vienas žymiausių lietuvių skulptorių, moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje. Vienas žymiausių jo darbų – skulptūra „Pirmosios kregždės“, kurios išdidinta kopija stovi Vilniuje šalia Nacionalinės dailės galerijos.
12-15 d. 1919 m. vasario 12-15 d. Alytaus kautynės. Lietuvos kariuomenės kautynės su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą. Raudonosios armijos vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų apsupti ir užimti Kauną. Lietuvių Pirmojo pėstininkų pulko vadas Antanas Juozapavičius gavęs žinių, kad prie miesto artėja apie 700 Raudonosios armijos karių, kartu su vokiečiais ruošėsi gintis. Raudonosios armijos daliniai 1919 m. vasario 12 d. pradėjo puolimą. Lietuviai ir vokiečiai atkakliai priešinosi, bet vasario 13 d. paliko miestą. Naktį iš vasario 14 d. vokiečių šarvuotasis traukinys ir lietuvių Pirmojo pėstininkų pulko kuopa puolė raudonarmiečius ir atsiėmė Alytų. Raudonosios armijos vadovybės strateginis planas užimti Kauną puolimu iš pietų žlugo. Vasario 13 d. ant medinio tilto žuvo A.Juozapavičius, pirmasis per Nepriklausomybės karą žuvęs lietuvių karininkas.
13 d. 1906 m. gimė Adolfas Šapoka. Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas iš 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius.
14 d. 1887 m. gimė Stasys Šimkus. Kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas, folkloristas, pedagogas ir muzikos visuomenininkas.
14 d. 1893 m. gimė Kazys Bizauskas. Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas. 1917–1920 m. Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius, Vasario 16 Akto signataras. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas, švietimo ministras. 1922–1931 m. atstovavo Lietuvai Vatikane, JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje.
14 d. 1907 m. gimė Bernardas Brazdžionis. Lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas.
16 d. 1918 m. paskelbtas Vasario 16 Aktas. Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu. Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė – Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Vasario 16 Aktas buvo įteiktas Vokietijos okupacinės valdžios atstovams Lietuvoje, perduotas Vokietijos valdžios institucijoms. Į tarptautinį gyvenimą Aktas įtrauktas 1918 m. vasario 20 d., kai buvo perskaitytas Vokietijos Reichstage.
Vasario 16 Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (Didžioji g. 30, dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkaujančio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai. Jį pasirašė: J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, K. S. Šaulys, J. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, Justinas Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis ir J. Vileišis. Iš Vasario 16 Akto signatarų atsiminimų žinoma, kad buvo pasirašyti du lygiaverčiai egzemplioriai: vieną jų saugojo J. Basanavičius, antrasis panaudotas darant jo faksimiles, kai 1928 m. vasario 16 d. buvo minimas Vasario 16 Akto dešimtmetis, t. p. 1933 m. spausdinant A. Šapokos redaguotą Lietuvos istoriją. Iki SSRS okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d. jis buvo saugomas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve; šių Aktų egzempliorių likimas nežinomas.
19 d. 1807 m. gimė Napoleonas Orda. Lietuvos ir Lenkijos dailininkas, muzikas ir literatas. Keliaudamas po Europą sukūrė labai tikslių, romantizuotų įvairių šalių gamtovaizdžių ir architektūros paminklų piešinių, tarp jų – daug Vilniaus ir Lietuvos vaizdų.
19 d. 1881 m. gimė Konradas Juozas Aleksa. Veterinarijos gydytojas, sociologas ir visuomenės veikėjas. Buvo Veterinarijos akademijos vienas kūrėjų ir Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos steigėjų, slapta studentams dėstė uždraustą genetikos kursą. Dėl genetikos, privačios nuosavybės, Vakarų mokslininkų darbų pripažinimo buvo sovietų valdžios kritikuojamas ir persekiojamas. Pirmasis Lietuvoje tyrė kapinynuose iškastų žirgų griaučius, nustatė jų amžių, lytį, ūgį.
20 d. 1877 m. gimė Antanas Vivulskis. Lietuvių architektas, skulptorius. Sukūrė Trijų Kryžių paminklą Vilniuje (1916 m., 1950 m. nugriautas, 1989 atstatytas, architektas H. K. Šilgalis), T.Kosciuškos paminklinę lentą Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje (1917 m.). Suprojektavo Šiluvos koplyčią (1903 m.), Vilniaus Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčią (1913–1915 m.).
20 d. 1916 m. gimė Julius Juzeliūnas. Lietuvių kompozitorius, muzikos teoretikas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1990 m.).
21 d. 1871 m. gimė Jonas Garalevičius. Muzikos instrumentų meistras ir sklandytuvų konstruktorius. 1911 m. savo dirbtuvėse Kaune sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje sklandytuvus. Lietuvoje ir užsienyje suremontavo, restauravo ar perstatė apie 100 vargonų, pastatė naujų vargonų, tarp jų – Seinų katedroje ir Šiluvos bažnyčioje.
21 d. 1882 m. gimė Mykolas Sleževičius. Lietuvos valstybės, politikos ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Steigiamojo ir kitų seimų narys. 1918–1919 m. ir 1926 m. Lietuvos ministras pirmininkas; organizavo Lietuvos gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo.
21 d. 1939 m. gimė Nijolė Ambrazaitytė. Operos dainininkė, Kovo 11-osios Akto signatarė.
21 d. 1947 m. gimė Petras Dirgėla. Lietuvos rašytojas, istorinių romanų autorius. Simono Daukanto (1989 m.), Lietuvos rašytojų sąjungos (2002 m.), Lietuvos nacionalinės (2003 m.) premijų laureatas.
22 d. 1800 m. gimė Kanutas Ruseckas. Lietuvos tapytojas. Sukūrė daug peizažų, didžiulio pasisekimo sulaukė buitinių paveikslų ciklas, kuriame vaizdavo lietuvių valstiečius ( „Pjovėja“ 1844 m., „Lietuvaitė su verbomis“ 1847 m.).
22 d. 1953 m. gimė Romas Kalanta. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Protestuodamas prieš SSRS okupaciją, 1972 m. gegužės 14 d. susidegino Kaune.
23 d. 1891 m. gimė Petras Klimas. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, publicistas. Lietuvos Tarybos narys, sekretorius; Vasario 16 Akto signataras. 1923–1940 m. atstovavo Lietuvai Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge.
24 d. 1990 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rinkimus (dalyvavo 71,7 % rinkėjų) laimėjo Sąjūdis.kovo 4–10 d. po pakartotinio balsavimo (dalyvavo 66,4 % rinkėjų) buvo išrinkti 133 deputatai; 1990 m lapkritį, po visų papildomų rinkimų 8 apygardose, Sąjūdis iš 141 gavo 96, LKP – 40, LKP (SSKP) – 5 mandatus. Pagal Sąjūdžio sąrašą 1990 03 buvo išrinkti 9 Lietuvos socialdemokratų partijos, 4 Lietuvos žaliųjų partijos, 3 Lietuvos demokratų partijos ir 2 Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai.
24 d. 1595 m. gimė Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Lietuvos poetas, literatūros teoretikas. Jėzuitas. Laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje.
24 d. 1926 m. gimė Balys Gajauskas. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Kovo 11 Akto (1990 m.) signataras.
25 d. 1917 m. gimė Kazys Varnelis. Dailininkas, vėlyvojo modernizmo atstovas, kolekcininkas ir bibliofilas. Sukaupė bibliofilinę biblioteką (į Lietuvą parvežta apie 9000 knygų). Apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1998 m.). Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2007 m.).
26 d. 1885 m. gimė Aleksandras Stulginskis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. 1918–1919 m. ministras be portfelio, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo pirmininkas. 1922–1926 m. Lietuvos Respublikos prezidentas.
28 d. 1801 m. gimė Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, liaudies švietėjas ir visuomenės veikėjas. Populiariausi M.Valančiaus kūriniai yra „Palangos Juzė“, „Antanas Tretininikas“, „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“.
29 d. 1896 m. gimė Juozas Urbšys. Tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Lietuvos istorija. XX amžius
1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas.
Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.
1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu
1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika
1940-1941 m. SSRS okupacija
1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija.
Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.
1944-1990 m. SSRS okupacija
1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.
1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: https://zymuszmones.lt/images/Galerija/VLE%20iskiliausiu%20zmoniu%20sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.
Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite mums.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai
