Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos

Spalio mėnesį

1 d. 1885 m. gimė Mykolas Krupavičius. Lietuvos kunigas, politikos ir visuomenės veikėjas, Krikščionių demokratų partijos vienas įkūrėjų ir vadovų, žemės ūkio ministras(1923–1926). Su kitais parengė žemės reformos įstatymą ir ją įgyvendino. Emigracijoje vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui.

2 d. 1951 m. sovietai pradėjo Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Osen“ (Ruduo). Ją vykdė 15 tūkst. saugumo darbuotojų, kariškių, milicininkų, stribų ir apie 8000 sovietinių aktyvistų. Per dvi dienas buvo ištremta 16 150 žmonių, iš jų 5278 vaikai. Per visus 1951 metus iš Lietuvos iš viso buvo ištremta 21 177 gyventojai.

3 d. 1458 m. gimė Šventasis Kazimieras. Šventasis, dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1602 m. paskelbtas šventuoju. Atminimo diena – kovo 4 d. 

3 d. 1890 m. gimė Vincas Grybas. Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių 20 a. 1 pusės lietuvių skulptorių.

4 d. 1893 m. gimė Stasys Girėnas. Lietuvos ir JAV aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlantą. 

6 d. 1745 m. gimė Pranciškus Smuglevičius. Įžymiausias Lietuvos klasicizmo dailininkas.

9 d. 1850 m. gimė Vincas Pietaris. Gydytojas, lietuvių rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius. 

9 d. 1908m. gimė Jonas Švedas. Lietuvių dirigentas, kompozitorius, trombonininkas, pedagogas. 1940 įkūrė Valstybinį dainų ir šokių ansamblį (dabar "Lietuva")
ir iki 1962 (su pertrauka) buvo jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.

10 d. 1904 m. gimė Liudas Truikys. Dailininkas, scenografas, dekoratyvinės dailės dėstytojas.

11 d. 1928 m. gimė Saulius Sondeckis. Lietuvių smuikininkas, dirigentas, pedagogas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1999 m.).

13 d. 1873 m. gimė Mikas Petrauskas. Kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas. Pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodramą sukūrė ir pastatė pirmąją lietuvių operą „Birutė“.

13 d. 1929 m. gimė Donatas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas. Tyrė lietuvių tautosaką ir Europos kultūrą. Lietuvos nacionalinė premija (1998 m.).

13 d. 1949 m. gimė Aldona Česaitytė Nenėnienė. Lietuvių rankininkė. 1976 m. ir 1980 m. olimpinė čempionė.

15 d. 1892 m. gimė Vladas Kuzma. Chirurgas. 1923 m. pirmasis Lietuvoje perpylė kraują, propagavo kraujo konservavimą. Padarė apie 20 000 sudėtingų operacijų. Neturtinguosius gydė nemokamai.

16 d. 1950 m. gimė Jonas Katakinas. Lietuvių baleto artistas, pedagogas.

18 d. 1890 m. gimė Leonas Bistras. Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas. 1922–1923 m. ir 1925 m. Seimo pirmininkas. 1923–1925 m., 1926–1927 m. ir 1939 m. švietimo ministras. 1925–1926 m. ministras pirmininkas, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras.

18 d. 1906 m. gimė Romualdas Juknevičius. Vienas žymiausių lietuvių teatro režisierių, aktorius, teatro pedagogas.

18 d. 1911 m. gimė Julijonas Steponavičius. Vilniaus arkivyskupas, tremtinys, Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius.

18 d. 1932 m. gimė Vytautas Landsbergis. Lietuvos valstybės, politikos ir kultūros veikėjas, kultūros istorikas, pianistas, muzikologas. 1990–92 m. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Kovo 11 Akto signataras.

19 d. 1882 m. gimė Vincas Krėvė-Mickevičius. Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.

21 d. 1906 m. gimė Petras Aleksandravičius. Lietuvių skulptorius. Sukūrė paminklinių skulptūrų (L.Ivinskio Kuršėnuose, 1958 m., Žemaitės Vilniuje, 1970 m., A.Vienuolio Anykščiuose, 1982 m., J.Jablonskio Marijampolėje, 1992 m.).

23 d. 1810 m. gimė Henrikas Dmachauskas. Skulptorius, 1830 ir 1863 m. sukilimų dalyvis. Užsienyje gyveno ir kūrė Henry D.Saunderso slapyvardžiu. Sukūrė Vilniaus katedros šv.Vladislovo skulptūrą.

25 d. Nuo 1994 m. spalio 25‑oji minima kaip Konstitucijos diena.1992 m. konstituciniu referendumu, vykusiu kartu su Seimo rinkimų pirmuoju turu, buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lapkričio 2 d. įsigaliojusi Konstitucija Lietuvoje atkūrė Prezidento instituciją.

26 d. 1799 m. gimė Simonas Stanevičius. Lietuvių poetas, folkloristas, istorikas. Pirmasis profesionalus lituanistas filologas. Parašė 6 pasakėčias ir odę „Šlovė žemaičių“, kuri yra pirmasis šio žanro kūrinys lietuvių kalba.

26 d. 1930 m. gimė Ona Narbutienė. Lietuvių muzikologė, pedagogė. Lietuvos nacionalinės premijos laureatė (1999 m.). 2008 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija įsteigė O.Narbutienės premiją už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą.

28 d. 1793 m. gimė Simonas Daukantas. Vienas žymiausių Lietuvos istorikų, švietėjas, tautinio atgimimo veikėjas, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorius.

30 d. 1728 m. gimė Martynas Počobutas. Lietuvos astronomas ir matematikas, Vilniaus universiteto rektorius, jėzuitas. Vadovavo universiteto observatorijos rekonstrukcijai, aprūpino ją naujausiais instrumentais, 1777 m. aptiko naują žvaigždyną – Poniatovskio Taurą.

31 d. 1876 m. gimė Antanas Žmuidzinavičius. Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas.

Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Skaityti daugiau...

Lietuvos istorija. XIX amžius

Po ATR III padalijimo (1795 m.) Rusijos imperija aneksavo likusias LDK žemes (išskyrus Prūsijai atitekusią Užnemunę). 1797 m. įkurta Lietuvos gubernija (1801 m. suskirstyta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas). Iškart imta riboti bajorų luomines politines teises.

Imperatoriaus Aleksandro I valdymo (1801–1825 m.) pradžioje Rusijos režimas Lietuvoje sušvelnėjo. 1802–1804 m. vykdyta švietimo reforma, įsteigta Vilniaus švietimo apygarda, kuriai vadovavo Vilniaus universitetas.

Tikėdamiesi Napoleono I pagalbos atkuriant LDK, Lietuvos bajorai palankiai sutiko Prancūzijos kariuomenę, 1812 m. birželį okupavusią Lietuvą.

Lietuvos bajorai aktyviai įsitraukė į 1830–1831 m. sukilimą. Po sukilimo Nikolajaus I (1825–1855 m.) režimas sugriežtėjo visoje Rusijos imperijoje, ypač Lietuvoje. Sustiprėjo šalies rusifikacija – įrodinėta, kad iki Krėvos sutarties ir lietuvių krikšto Lietuva buvo lietuvių ir rusų valstybė, kurioje vyravo rusai, rusiška civilizacija ir kultūra. Į svarbiausias valdžios ir valdymo pareigybes pradėta skirti tik rusų bajorus. 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas. Galutinai panaikintas Lietuvos Statutas (1840 m.) ir įvesti Rusijos įstatymai. Nuo V dešimtmečio buvusią LDK oficialiai vis dažniau imta vadinti Šiaurės vakarų kraštu, iš gubernijų pavadinimų išbrauktas Lietuvos vardas.

Imperatorius Aleksandras II (valdė 1855–1881 m.) po 1856 m. pralaimėto Krymo karo sušvelnino režimą visoje Rusijoje (ir Lietuvoje). Buvo amnestuoti visi politiniai tremtiniai – 1830–1831 m. sukilimo dalyviai. 1861 m. panaikinta baudžiava (valstiečių reforma), įteisintas valstiečių luomas ir jo savivalda.

1863–1864 m. sukilimu baigėsi bajoriškasis išsivadavimo kovų Lietuvoje etapas. Vilniaus generalgubernatorius M.Muravjovas žiauriai baudė sukilėlius, pradėjo nuožmią šalies rusifikaciją. Nuo 1864 m. buvo steigiamos rusiškos pradinės mokyklos, jų mokytojais skiriami rusai iš etninės Rusijos vidinių gubernijų, mokoma tik rusiškai, lietuviams krašte uždrausta gauti valstybines valdininkų ir tarnautojų pareigas. Nuo 1864 m. pradėta įgyvendinti lietuvių spaudos draudimą. Lietuvių tauta aktyviai priešinosi rusifikacijai – knygnešiai slapta per sieną gabeno draudžiamą lietuvišką literatūrą. Vienintelė organizuota institucija, kuri priešinosi rusfikacijai, buvo Katalikų Bažnyčia. Žemaičių vyskupas M.Valančius 1867–1869 m. suorganizavo slaptą lietuviškų religinių knygų leidybą Mažojoje Lietuvoje ir jas į Didžiąją Lietuvą gabenančių knygnešių tinklą.

XIX a. 7 dešimtmetyje–XX a. pradžioje lietuvių tautinis judėjimas tapo masinis, jame įsivyravo naujos kartos pasaulietinė inteligentija. Tautinio judėjimo židiniai kūrėsi Maskvos, Sankt Peterburgo ir Varšuvos universitetuose. Mažojoje Lietuvoje pradėta leisti lietuvišką periodinę spaudą (Aušra, Tėvynės Sargas, Varpas, Žemaičių ir Lietuvos apžvalga). Nuo XIX a. 9 dešimtmečio lietuvių inteligentai jau puoselėjo Lietuvos valstybės atkūrimo idėjas. Stiprėjančio tautinio judėjimo nepajėgė sustabdyti ir griežtas Aleksandro III valdymas (1881–1896 m.). Rusifikacinė politika patyrė nesėkmę.

Skaityti daugiau...

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: https://zymuszmones.lt/images/Galerija/VLE%20iskiliausiu%20zmoniu%20sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.

Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite mums.

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis

 Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Skaityti daugiau...

Įžymių žmonių parodos