Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos

Kovo mėnesį

1 d. 1934 m. gimė Vincas Kisarauskas. Dailininkas, vienas garsiausių lietuvių ekslibriso kūrėjų. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kurti koliažo, fotomontažo, asambliažo technikomis.

1 d. 1956 m. gimė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009–2019 m.). Ekonomistė.

4 d. Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena.

4 d. 1913 m. gimė Kazimieras Žoromskis. Lietuvių tapytojas. Sukūrė savitą oparto atmainą – vadinamąjį optinį impresionizmą.

4 d. 1920 m. gimė Zenonas Puzinauskas. Lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius. 1937 m. ir 1939 m.  Europos vyrų krepšinio čempionas.

4 d. 1925 m. gimė Kazys Morkūnas. Lietuvių vitražistas. Vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų. Sukūrė vieną didžiausių (180 m²) vitražų Lietuvoje „Šventė“ Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose (1981 m.)

5 d. 1808 m. gimė Simonas Konarskis. 1830–1831 m. sukilimo veikėjas. Po sukilimo pasitraukė į Prancūziją, čia su kitais įkūrė Jaunosios Lenkijos organizaciją. Organizavo naują sukilimą. 1838 Rusijos policijos suimtas; 1839 02 27 sušaudytas Vilniuje.

5 d. 1937 m. gimė Raimondas Vabalas. 20 a. lietuvių kino režisierius. 1964 m. sukūrė pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“. Kiti žinomesni filmai – „Laiptai į dangų“ (1968 m.), „Smokas ir Mažylis“ (1975 m., pagal J.Londoną), „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.),  „Miškais ateina ruduo“ (1989 m., pagal M.Katiliškį).

6 d. 1918 m. gimė Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas, Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas.

7 d. 1861 m. gimė Jonas Šliūpas. Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas. Vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą. Propagavo materializmo, laisvamanybės, socializmo, visuomenės pažangos idėjas.

7 d. 1869 m. gimė Donatas Malinauskas. Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905 m.), Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.

8 d. 1877 m. gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Lietuvių rašytoja. Jos sėkmingiausi darbai yra „Sename dvare“ (1922 m.) Ir „Irkos tragedija“ (1924 m.).

8 d. 1927 m. gimė Gediminas Jokūbonis. Lietuvių skulptorius. Vienas žymiausių kūrinių – A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (1984 m.).

9 d. 1009 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas. XI amžiaus Kvedlinburgo analuose minimas Brunonas, kuris „Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su aštuoniolika saviškių kovo devintą dieną nukeliavo į dangų“.

9 d. 1760 m. gimė Antanas Strazdas. Lietuvių poetas, katalikų kunigas. Vienas pirmųjų poetų, rašiusių lietuvių kalba.

9 d. 1917 m. gimė Algirdas Julius Greimas. Lietuvių ir prancūzų semiotikas, mitologas, kalbininkas.

10 d. 1876 m. gimė Edmundas Alfonsas Frykas. Architektas. Suprojektavo Seimo ir Teisingumo ministerijos rūmus Kaune (dabar Nacionalinės filharmonijos skyrius), Marijampolės geležinkelio stotį.

10 d. 1893 m. gimė Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis. Lietuvių architektas, visuomenės veikėjas. Modernizmo architektūros Lietuvoje pradininkas.

10 d. 1903 m. gimė Antanas Poška. Lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas. Vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. Pasaulio tautų teisuolis.

10 d. 1930 m. gimė Justinas Marcinkevičius. Vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje. Poezijos pavasario (1965 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (2001 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2005 m.), J. G. Herderio premijos (2005 m.), Nacionalinės pažangos premijos (2008 m.) laureatas.

11 d. Kovo 11 Aktas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo (AT/AS) aktas Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Priimtas įgyvendinant Sąjūdžio rinkimų programoje įtvirtintą ir 1990 m. kovo 11 d. deklaracijoje Dėl Lietuvos TSR AT deputatų įgaliojimų konstatuotą prievolę atkurti Lietuvos valstybę, 124 AT/AS deputatams balsavus už, 6 – susilaikius.

11 d. 1912 m. gimė Levas Vladimirovas. Lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas. Informacinės visuomenės teorijos Lietuvoje kūrėjas. 1955–1958 m. jo iniciatyva Lietuvai  grąžinta apie 19 000 retų knygų (pavyzdžiui, Mažvydo Katekizmas) ir muziejinių vertybių iš Rusijos ir Ukrainos.

14 d. 1900 m. gimė Jonas Prapuolenis.  Lietuvių baldų dizaineris. Sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams ir visuomeninėms įstaigoms. 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje jo baldai pelnė aukso ir sidabro medalius.

15 d. 1909 m. gimė Jonas Žemaitis. (Slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas). Vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas ir Gynybos pajėgų vyriausiasis vadas.

15 d. 1940 m. gimė Vladas Česiūnas. Lietuvių irkluotojas, treneris. 1972 m. olimpinis čempionas, 4 kartus (1973 m., 1974 m. – 2 kartus, 1975 m.) pasaulio čempionas, 1973 m. vicečempionas, 1971 m. pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalininkas.

16 d. 1846 m. gimė Jurgis Bielinis. Lietuvos knygnešys, publicistas. Apie 32 metus platino draudžiamąją lietuvišką spaudą. Pagerbiant visus knygnešius šią dieną Lietuvoje minima Knygnešio diena. 

16 d. 1907 m. gimė Vytautas Kazimieras Jonynas. Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius. Dailės ir amatų mokyklos Freiburge įkūrėjas.

16 d. 1939 m. gimė Jonas Strielkūnas. Lietuvių poetas, vertėjas. Neoromantinei kūrybai būdinga klasikinio ketureilio forma. „Poezijos pavasario“ (1991 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (1996 m.), Jotvingių premijos (2001 m.) laureatas.

16 d. 1947 m. gimė Raimundas Katilius. Lietuvių smuikininkas virtuozas, pedagogas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995 m.).

18 d. 1850 m. gimė Juozapas Montvila. Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, labdaros organizatorius. Įkūrė daugiau kaip 20 visuomeninių organizacijų, Vilniuje pastatė gyvenamųjų namų, tarp jų – vadinamąją Monvilos koloniją prie Lukiškių aikštės.

19 d. 1899 m. gimė Juozas Matulis. Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas. Lietuvos elektrochemikų mokyklos kūrėjas.

22 d. 1609 m. gimė Jonas Kazimieras. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648–1668 m.). Zigmanto Vazos sūnus. Paskutinis iš Vazų dinastijos.

22 d. 1786 m. gimė Joachimas Lelevelis. Lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų. Tyrinėjo Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių istoriją. J.Lelevelis surinko knygų ir atlasų kolekciją, kuri vykdant jo testamentą 1926 m. buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai (viena jos salių nuo 1926 m. vadinama J.Lelevelio vardu).

22 d. 1868 m. gimė Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Lietuvių filosofas, rašytojas. Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1928 m.). Vydūno slapyvardžiu pasirašinėjo nuo 1907 m.

24 d. 1845 m. gimė Juozas Miliauskas-Miglovara. Lietuvių poetas, publicistas. Žymus 19 a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas. Daug jo eilėraščių virto liaudies dainomis.

25 d. 1885 m. gimė Juozas Balčikonis. Lietuvos kalbininkas, vertėjas. Daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijai. Akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiasis redaktorius

25 d. 1930 m. gimė Vytautas Ambrazas. Kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių filologų, istorinės ir dabartinės lietuvių kalbos sintaksės tyrėjų.

25 d. 1949 m. prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ („Bangų mūša“), per kurią į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Amūro sritis išvežta daugiau kaip 90 tūkst. žmonių. Ištrėmė beveik 29 tūkst. lietuvių, tarp kurių buvo 8357 vaikai. Trėmė 13785 okupantai (MVD ir MGB darbuotojai bei kareiviai) ir 16666 kolaborantai (stribai ir ginkluoti aktyvistai). Nuo tremties išsislapstė - 13777 į tremiamųjų sąrašus įrašyti žmonės, kuriuos gelbėjo ir pasipriešinimo dalyviai, ir giminės, ir draugai, bet apie 3000 jų sugaudyta ir ištremta balandžio mėnesį.

26 d. 1831 m. prasidėjo sukilimas Žemaitijoje. Sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė Raseinių apskrities laikinąją valdžią. Jų kariuomenės vadu buvo paskirtas Benediktas Kalinauskas. Kovo 28 d. sukilimo Žemaitijoje dalyviai užėmė Telšius. Per kelias artimiausias dienas sukilimas apėmė Kauno, Telšių ir Šiaulių apskritis, Utenos apylinkes.

26 d. 1885 m. gimė Borisas Dauguvietis. Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas. Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio (1931 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938 m.) ordinais. Nuo 2009 m. Tarptautinę teatro dieną (03 27) už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus teikiamas apdovanojimas Boriso Dauguviečio auskaras.

26 d. 1898 m. gimė Antanas Gustaitis. Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas. Brigados generolas (1937 m.). Lėktuvų ANBO (iš sakinio „Antanas nori būti ore“ žodžių pirmųjų raidžių) kūrėjas, 1934 m. vadovavo trijų lėktuvų skrydžiui po Europos valstybių sostines.

26 d. 1899 m. gimė Pranas Skardžius. Lietuvių kalbininkas. Lietuvių kalbos draugijos vienas steigėjų. Lietuvos mokslų akademijos narys (1941).

27 d. 1880 m. gimė Feliksas Vizbaras. Architektas, vadovavo Alytaus, Aukštosios Panemunės, Prienų tiltų statybai, Kaune suprojektavo Centrinio pašto rūmus.

27 d. 1940 m. gimė Antanas Šurna. Lietuvių aktorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2012 m.).

28 d. 1951 m. gimė Kęstutis Antanėlis. Lietuvių kompozitorius, architektas, dailininkas. 1971 m. gruodžio 25 d. Vilniuje pirmasis Europoje pastatė A. Lloydo Webberio roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“.

30 d. 1697 m. gimė Jonas Juraga-Giedraitis. Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras. 1752–1755 m. – Vilniaus universiteto rektorius. Jam vadovaujant 1753 m. Vilniaus universitete buvo įkurta astronomijos observatorija ir matematikos‑fizikos kabinetas, pradėta dėstyti naujųjų amžių filosofija.

30 d. 1861 m. gimė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja. 1920 m. pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui, nes vyriausias amžiumi Seimo atstovas nemokėjo lietuviškai. 1983 m. įsteigta G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija.

30 d. 1894 m. gimė Juozas Tonkūnas. Lietuvos švietimo ministras (1934–1939 m.), LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas. 1928 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje sėklų kontrolės stotį, vienas pirmųjų pradėjo pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrimus. 

31 d. 1880 m. gimė Petras Kalpokas. Vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų, scenografijos, freskų kūrėjų. XX a. pradžioje išgarsėjęs ne vien Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, žinomas Latvijoje, Kauno meno mokyklos profesorius, tapybos studijos vadovas.