Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos

Rugsėjo mėnesį

1 d. 1873 m. gimė Felicija Bortkevičienė. Visuomenės veikėja ir politikė, Steigiamojo Seimo narė. Kartu su kitais įkūrė Lietuvos demokratų partiją, tarpukariu buvo viena aktyviausių moterų Lietuvoje, oficiali dienraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė.

2 d. 1862 m. gimė Stanislovas Narutavičius. Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas. Teisininkas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905 m.) dalyvis. Vienas Lietuvių konferencijos (1917 m.) rengėjų, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Vasario 16 Akto signataras.

2 d. 1909 m. gimė Paulius Augius-Augustinavičius. Grafikas. Už iliustracijų ciklą „Žemaičių vestuvės“ pagal M.Valančiaus apysaką „Palangos Juzė“ 1937 m. laimėjo Paryžiaus pasaulinės parodos Garbės prizą.

3 d. 1907 m. gimė Juozas Miltinis. Lietuvos teatro aktorius, vienas žymiausių teatro režisierių ir pedagogų, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas. 

4 d. 1924 m. gimė Justinas Lagunavičius. Lietuvių krepšininkas, treneris, edukologas. 1952 m. olimpinis vicečempionas, 1947 m., 1951 m., 1953 m. Europos čempionas.

5 d. 1898 m. gimė Stasys Lozoraitis. Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas. 1934–1939 m. užsienio reikalų ministras. 1940 m. birželio 2-ąją užsienio reikalų ministro J.Urbšio paskirtas užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu, jei Lietuva prarastų nepriklausomybę. Šias pareigas ėjo iki mirties. S.Lozoraičio (jaunesniojo) ir K Lozoraičio tėvas.

6 d. 1888 m. gimė Vladimiras Dubeneckis. Lietuvių architektas, dailininkas scenografas. Vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas.

6 d. 1920 m. gimė Paulius Širvys. Lietuvos poetas.

6 d. 1929 m. gimė Edvardas Gudavičius. Istorikas, Lietuvos moderniosios istoriografijos vienas kūrėjų, Nacionalinės premijos laureatas (1998 m.) . Suformulavo šiuolaikinę integralios civilizacijų istorijos koncepciją, nustatė Mindaugo karūnavimo datą.

8 d. 1514 m. vyko Oršos mūšis. Dabartinės Baltarusijos šiaurės rytuose, prie Oršos, LDK kariuomenė sustabdė Rusijos veržimąsi į LDK teritoriją 1512–1522 m. kare. Oršos mūšį laimėjusiai LDK kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis.

9 d. 1925 m. gimė Adolfas Tautavičius. Vienas žymiausių Lietuvos archeologų. Kasinėjo Vilniaus Žemutinę pilį, atrado Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios liekanas, nuo sunaikinimo apsaugojo Kernavės Pajautos slėnį.

10 d. 1916 m. gimė Regina Kulikauskienė. Viena žymiausių lietuvių archeologių. Tyrė lietuvių etnogenezę, materialiąją 9–12 a. kultūrą, piliakalnius. Atkūrė senovės lietuvių drabužius.

12 d. 1779 m. gimė Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis. Lietuvos kunigas, lietuvių politinės ir filosofinės poezijos pradininkas, vertėjas, visuomenės veikėjas.

12 d. 1904 m. gimė Adolfas Jucys. Lietuvos fizikas, daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjas, šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininkas.

12 d. 1944 m. gimė Arvydas Šliogeris. Lietuvių filosofas, visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų. Nagrinėjo Vakarų filosofijos ir kultūros likimą, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklę. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus.

13 d. 1896 m. gimė Stasys Raštikis. Lietuvos kariuomenės kūrėjas. Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras.

13 d. 1932 m. gimė Bronius Vaidutis Kutavičius. Lietuvių kompozitorius, pedagogas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995 m.).

14 d. 1892 m. gimė Steponas Kolupaila. Lietuvos geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas.

14 d. 2003 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione, finale Stokholme nugalėjusi Ispanijos komandą.

15 d. 1907 m. gimė Bronius Pundzius. Lietuvių skulptorius monumentalistas.

15 d. 1907 m. gimė Lionginas Šepka. Lietuvių tautodailininkas skulptorius. Vienas žymiausių Lietuvos dievdirbių. Kurti pradėjo 1950 m., sukrėstas brolio mirties. Išdrožė apie 1500 medžio skulptūrų. 

18 d. 1897 m. gimė Povilas Brazdžiūnas. Lietuvių fizikas. Vienas fizikos mokslo organizatorių Lietuvoje.

20 d. 1752 m. gimė Hieronimas Stroynowskis. Lietuvos teisininkas, ekonomistas, religinis veikėjas. 1799–1806 m. Vilniaus universiteto rektorius. Ekonominių dalykų dėstymo Vilniaus universitete pradininkas. Vienas žymiausių Abiejų Tautų Respublikos fiziokratų.

20 d. 1869 m. gimė Juozas Tumas-Vaižgantas. Lietuvos rašytojas, publicistas, literatūrologas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas.

21 d. 1890 m. gimė Matas Šalčius. Lietuvių žurnalistas, visuomenės veikėjas, keliautojas.

22 d. 1236 m. įvyko Saulės mūšis. Per pirmąjį kryžiaus žygį į Lietuvą kalavijuočius prie Šiaulių Saulės mūšyje sutriuškino žemaičiai. Po mūšio sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, Kalavijuočių ordinas neteko visų Dauguvos kairiajame krante užkariautų baltų žemių ir 1237 m. tapo Vokiečių ordino autonomine šaka – Livonijos ordinu. Keliolika metų ordinai lietuvių žemių nepuldinėjo, tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.

22 d. 1875 m. gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lietuvių dailininkas, kompozitorius, chorvedys, kultūros veikėjas.

22 d. 1932 m. gimė Algirdas Mykolas Brazauskas. Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, ketvirtasis LR prezidentas (1993–98 m.). Kovo 11 Akto signataras.

22 d. 1935 m. gimė Virgilijus Kęstutis Noreika. Dainininkas, vienas geriausių Lietuvos tenorų, Nacionalinės premijos laureatas (2010 m.).

25 d. 1765 m. gimė Mykolas Kleopas Oginskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos politikas. 1794 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas. Kompozitorius, polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorius.

26 d. 1841 m. gimė Antanas Vienažindys. Lietuvių poetas, katalikų kunigas. Lietuvių egzistencinės ir meilės lyrikos vienas pradininkų. Daugelis jo eilėraščių tapo liaudies dainomis.

26 d. 1914 m. gimė Marius Katiliškis. Lietuvių rašytojas. Vienas žymiausių lietuvių prozininkų. Garsiausi rašytojo romanai „Užuovėja“ ir „Miškais ateina ruduo“.

27 d. Sudaryta Melno taika. 1422 m. LDK ir Lenkijos kariuomenių stovykloje prie Melno ežero Lenkijoje Vokiečių ordinas sudarė su Lietuva ir Lenkija taikos sutartį ir nustatė sienas tarp valstybių. Ordinas galutinai atsisakė Užnemunės ir Žemaitijos, bet jam liko Nemuno žemupio dešiniojo kranto 2 mylių pločio lietuviškų žemių ruožas, nuo XX a. vadinamas Klaipėdos kraštu. Melno taika visam laikui pripažino Lietuvai Žemaitiją ir Užnemunę, bet netenkino nė vienos pusės: Lietuvos – nes atskyrė vakarines lietuvių žemes ir jose besiformuojančią Mažąją Lietuvą, Ordino – dėl to, kad Lietuvai tekęs pajūrio ruožas tarp Palangos ir Šventosios perskyrė Vokiečių ir Livonijos ordinus. Melno sutarties nustatyta siena išliko iki 1919 m. Versalio taikos.

27 d. 1605 m. Salaspilio mūšyje netoli Rygos Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LDK kariuomenė sutriuškino švedų kariuomenę, kuri tuo metu laikyta stipriausia Europoje. Žuvo daug švedų generolų ir Karolio IX žentas. Pats Karolis IX su kariuomenės likučiais išplaukė atgal į Švediją. Ryga buvo išgelbėta nuo švedų.

28 d. 1533 m. gimė Steponas Batoras. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1576). 1571–76 Transilvanijos (priklausė Vengrijai) kunigaikštis.

28 d. 1867 m. gimė Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė, viena iš seserų pseudonimu Lazdynų Pelėda. Seserų kūryba yra bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys lietuvių literatūroje.

28 d. 1939 m., jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Maskvoje buvo pasirašyta SSRS ir Vokietijos sutartis dėl sienų ir draugystės. Agresorės pasidalino Lenkiją – rytinė dalis atiteko SSRS, šiaurinė ir vakarinė dalis – Vokietijai, likusioje teritorijoje vokiečiai sukūrė Generalinę guberniją. Pagal sutarties slaptąjį protokolą visos Baltijos valstybės (Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija) atiteko SSRS įtakos sferai. Estija, Latvija ir Lietuva buvo ultimatyviai priverstos sudaryti savitarpio pagalbos sutartis su Sovietų sąjunga ir įsileisti jos karines įgulas, Suomija ultimatumą atmetė.

29 d. 1823 m. gimė Vladislavas Sirokomlė. Tikrasis vardas ir pavardė Ludwik Kondratowicz, lenkų ir lietuvių poetas, publicistas, žymus romantizmo atstovas. Parašė Lietuvos kraštotyros ir kelionių įspūdžių knygų, kuriose perteikta meilė Lietuvai, ypatinga gamtos, peizažo pajauta.

30 d. 1882 m. gimė Pranciškus Baltrus Šivickis. Lietuvos ir JAV zoologas, Kauno universiteto profesorius, KU Geografijos katedros vedėjas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1956).

30 d. 1940 m. gimė Dalia Tamulevičiūtė. Viena žymiausių lietuvių teatro režisierė, pedagogė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2003 m.).

Skaityti daugiau...

Lietuvos istorija. XX amžius

1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas

Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.

1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Rusijos kariuomenė per 1914 m. vasaros ir 1915 m. žiemos kampanijas Rytų Prūsijoje patyrė pralaimėjimą ir 1915 m. pavasarį Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. 1915 m. kovą ji užėmė Šiaulius, rugpjūtį – Kauną, rugsėjį – Vilnių. Į Rusijos kariuomenę buvo mobilizuoti apie 60 000 ir iš Lietuvos pasitraukė arba buvo išvaryti apie 300 000 Lietuvos gyventojų, evakuota apie 1/3 įmonių, dalis įstaigų, archyvų, išvežta kultūros vertybių. Užimtoje Rusijos imperijos dalyje vokiečiai įkūrė Oberostą. Lietuva turėjo išlaikyti okupacinę kariuomenę ir remti Vokietijos ūkį, vykdytos rekvizicijos.

1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Paskelbus Vasario 16 Aktą Vokietija pripažino Lietuvą 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos pagrindu, o Vasario 16 Aktas įgijo reikšmės tik į 1918 m. pabaigą, Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą. Iki tol Lietuvos Taryba tebuvo formali administracinė įstaiga, sprendė tik kai kuriuos kultūros ir švietimo klausimus. Vokietijoje 1918 m. rudenį kilus vidaus krizei ir patyrus karinių nesėkmių 1918 m. spalį okupuotoms tautoms buvo leista sudaryti savo vyriausybes. Lietuvos Taryba 1918 m. lapkričio 2 d. priėmė Laikinąją Lietuvos Konstituciją ir kitą dieną perėmė krašto valdymą. Ankstesnis sprendimas dėl monarchijos atkūrimo buvo atidėtas. 1918 m. lapkričio 11 d. patvirtinta A. Voldemaro vadovaujama pirmoji Lietuvos vyriausybė.

1940-1941 m. SSRS okupacija

SSRS nepavykus užimti Suomijos ir Vokietijai pergalingai kariaujant Vakarų fronte SSRS ėmė atvirai grasinti Baltijos šalims. 1940 05 25 ji apkaltino Lietuvą provokacijomis prieš SSRS kariuomenės įgulas. 1940 06 14 ultimatumu Lietuvai SSRS pareikalavo sudaryti naują vyriausybę ir įsileisti neribotą SSRS karinį kontingentą. Nepareiškusi oficialaus protesto Lietuvos vyriausybė patenkino visus SSRS ultimatumo reikalavimus. 1940 m. birželio 15 d. A. Smetona perdavė prezidento pareigas A. Merkiui ir pasitraukė į Vokietiją. 1940 m. birželio 15 d. ryte SSRS kariuomenė (15 divizijų, apie 150 000 karių) įžengė į Lietuvą. Prasidėjo SSRS okupacijos laikotarpis, nors ne visi gyventojai ir net valstybės veikėjai tai iš karto suprato. Rugpjūčio 3 d. Letuva buvo prijungta į SSRS.

1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija

Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.

1944-1990 m. SSRS okupacija

1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.

1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Skaityti daugiau...

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: VLE-iskiliausiu-zmoniu-sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.

Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis

 Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Skaityti daugiau...