Žymūs Lietuvos žmonės
Atmintinos dienos sausio mėnesį
4 d. (prieš 100 m.) gimė Zigmas Zinkevičius.
Vienas žymiausių 20 a. Lietuvos kalbininkų, daugelio mokslo akademijų narys, 1996–1998 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
Skaitykite daugiau →
16 d. (prieš 110 m.) gimė Algirdas Petrulis.
Lietuvių tapytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995 m.).
Skaitykite daugiau →
17 d. (prieš 190 m.) gimė Antanas Baranauskas.
Vyskupas, poetas, kalbininkas ir matematikas. Žymiausias kūrinys -- poema „Anykščių šilelis“ (parašyta 1858–1859 m., išspausdinta 1860–1861 m. Jurkšto Smalaūsio slapyvardžiu L. Ivinskio kalendoriuose).
Skaitykite daugiau →
20 d. (prieš 240 m.) gimė Teodoras fon Grotusas.
Lietuvos fizikochemikas. Paskelbė pirmąją elektrolizės teoriją. Tirdamas šviesos sąveiką su medžiaga 1815 m. atrado fosforescencijos dėsnį, 1818 m. – svarbius fotocheminius dėsnius. 1994 m. Lietuvos mokslų akademija įkūrė Th. von Grotthusso fondą, įsteigė premiją ir kasmetinę stipendiją, nuo 1995 m. teikiamas medalis.
Skaitykite daugiau →
24 d. (prieš 140 m.) gimė Pranas Mažylis.
Gydytojas akušeris ginekologas.1922 m. Kaune įkūrė Akušerių mokyklą, vėliau – savo privačią akušerijos–ginekologijos ligoninę. 1926 m. jo iniciatyva Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Kaune pradėta perpilti kraują, radžio spinduliais gydyti vėžį. Pasaulio tautų teisuolis (2006 m.).
Skaitykite daugiau →
28 d. (prieš 190 m.) gimė Vincas Svirskis.
Lietuvių tautodailininkas skulptorius, kryždirbys. Knygnešys.
Skaitykite daugiau →
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Sausio mėnesį
1 d. Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. Vilniuje Gedimino pilies bokšte Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Kazio Škirpos, iškėlė Lietuvos trispalvę. Nuo 1997 m. sausio 1-ąją švenčiama Lietuvos vėliavos diena.
1 d. 1467 m. gimė Žygimantas Senasis.Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (nuo 1506). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos iš Habsburgų dinastijos sūnus. Jam valdant Lenkijoje ir Lietuvoje plito humanizmo bei Renesanso idėjos ir kultūra. Kovojo su reformacija.
1 d. 1714 m. gimė Kristijonas Donelaitis. Lietuvių poetas, evangelikų liuteronų kunigas. Lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Garsiausias kūrinys - poema „Metai“ (apie 1760–1775 m.).
1 d. 1889 m. gimė Juozas Tallat Kelpša. Kompozitorius ir dirigentas.
1 d. 1938 m. gimė Norbertas Vėlius. Lietuvių etnografas ir religijotyrininkas.
2 d. 1879 m. gimė Adomas Varnas. Dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas.
2 d. 1924 m. gimė Henrikas Vancevičius. Lietuvių teatro režisierius, aktorius. Režisavo daugiau kaip 60 dramos ir operos spektaklių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2014 m.).
3 d. 1872 m. gimė Jonas Vileišis. 20 a. pirmos pusės Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. A.Vileišio ir P.Vileišio brolis. Teisininkas. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. 1918–1919 m. vidaus reikalų ir finansų ministras. 
3 d. 1879 m. gimė Steponas Kairys. 20 a. pirmos pusės Lietuvos politinis veikėjas, publicistas. Vienas Lietuvių konferencijos (1917 m.) rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. Steigiamojo ir kitų seimų narys. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vienas organizatorių, pirmasis pirmininkas.
3 d. 1943 m. gimė Petras Bingelis. Lietuvių choro dirigentas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1993 m.).
4 d. 1925 m. gimė Zigmas Zinkevičius. Vienas žymiausių 20 a. Lietuvos kalbininkų, daugelio mokslo akademijų narys, 1996–1998 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
4 d. 1941 m. gimė Romas Pakalnis. Miškų ūkio inžinierius, ekologas, visuomenės veikėjas. 2012–2018 m. buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininku. Paskelbė daugiau kaip 230 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių kraštovaizdžio ekologijos ir aplinkos apsaugos temomis. V.Adamkaus premijos laureatas (1996 m.)
5 d. 1931 m. gimė Kazys Napaleonas Kitkauskas. Lietuvių architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Buvo Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo projekto mokslinis vadovas, 1985 m. su kitais surado per Antrąjį pasaulinį karą paslėptą Vilniaus arkikatedros lobyną ir padėjo jį išsaugoti. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1990 m.).
5 d. 1947 m. gimė Regimantas Midvikis. Lietuvių skulptorius. Žinomiausi kūriniai – Karaliaus Mindaugo, 2003 m., broliams Vileišiams, pastatytas 2018 m., abu Vilniuje, M. Mažvydo, 1997 m., Lietuvos vardo tūkstantmečiui, 2009 m., abu Klaipėdoje, režisieriaus J.Miltinio Panevėžyje, 2007 m., Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje, 2008 m. ir kt. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994 m.).
6 d. 1893 m. gimė Vincas Mykolaitis-Putinas. Lietuvių rašytojas, vertėjas, literatūrologas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais – eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“ (1927 m.) ir romanu „Altorių šešėly“ (1932-1933 m.).
6 d. 1894 m. gimė Kazys Ladyga. Lietuvos kariuomenės veikėjas. Generolas leitenantas (1925 m.). Nepriklausomybės kovų dalyvis.
6 d. 1905 m. gimė Kazys Boruta. Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Žymiausias kūrinys – romanas „Baltaragio malūnas“ (1945 m.).
7 d. 1910 m. gimė Pranas Lubinas. 20 a. Jungtinių Amerikos Valstijų ir lietuvių krepšininkas. 1936 m. olimpinis čempionas (su Jungtinių Amerikos Valstijų rinktine), 1939 m. Europos čempionas (su Lietuvos rinktine). Lubino dėka vyrų ir moterų krepšinio rinktinės pasiekė reikšmingų laimėjimų ir Lietuvoje labai išpopuliarėjo krepšinis.
8 d. 1896 m. gimė Steponas Darius. Legendinis lietuvių lakūnas, karo lakūnas, sportininkas, vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, sporto, futbolo ir beisbolo lygų vadovų. Populiarino Lietuvoje sportą. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanicai“ perskrido Atlanto vandenyną.
9 d. 1776 m. gimė Liudvikas Gediminas Rėza. Evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas. 1818 m. pirmasis išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, 1825 m. paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos, oder littauische Volkslieder“, nusiuntė šį rinkinį Johannui Wolfgangui Goethe.
9 d. 1928 m. gimė Irena Veisaitė. Literatūrologė ir teatrologė.
12 d. 1927 m. gimė Algirdas Eugenijus Steponavičius. Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1990 m.). Nutapė daugiafigūrių sienų tapybos kompozicijų vaikų kavinėje „Nykštukas“ Vilniuje ir vaikų sanatorijoje „Pušelė“ Valkininkuose (kūrinio skaitmeniniu būdu atkurtas fragmentas yra MO muziejuje Vilniuje). Šie iki mūsų dienų neišlikę darbai buvo vieni novatoriškiausių ir originaliausių aštuntojo dešimtmečio kūrinių.
13 d. Laisvės gynėjų diena. Sausio tryliktoji. SSRS agresijos Lietuvoje karinė akcija. 1991 m. naktį į sausio 13 d. SSRS kariniai daliniai jėga užėmė televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto bei kai kuriuos kitus pastatus, nutraukė Lietuvos radijo ir televizijos transliacijas. Per šturmą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų (Loreta Asanavičiūtė (23 m.), Virginijus Druskis (21 m.), Darius Gerbutavičius (17 m.), Rolandas Jankauskas (22 m.), Rimantas Juknevičius (24 m.), Alvydas Kanapinskas (38 m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52 m.), Vidas Maciulevičius (24 m.), Titas Masiulis (28 m.), Alvydas Matulka (35 m.), Juozas Apolinaras Povilaitis (53 m.), Ignas Šimulionis (17 m.), Vytautas Vaitkus (47 m.)). Vytautas Koncevičius (49 m.) nuo patirtų sužalojimų mirė vasario mėn. Apie 700 žmonių buvo sužeista, padaryta daug materialių nuostolių.
13 d. 1873 m. gimė Juozapas Gudavičius. Lietuvių kompozitorius, kapelmeisteris, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas.
13 d. 1880 m. gimė Jovaras (tikroji pavardė Jonas Krikščiūnas). Knygnešys ir poetas. Jo eilėraščiai „Ko liūdi, berželi?“, „Tylus, tylus vakarėlis“ ir kiti virto liaudies dainomis.
13 d. 1892 m. gimė Vladas Lašas. Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas, politinis bei visuomenės veikėjas. Alergologijos pradininkas Lietuvoje.
13 d. 1947 m. gimė Jurgis Kunčinas. Lietuvos rašytojas, vertėjas.
14 d. 1881 m.gimė Jonas Vabalas‑Gudaitis. Lietuvių pedagogas ir psichologas. Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos pradininkas Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje ir vienas pirmųjų Europoje pedagogikoje taikė sąveikos principą. Sukūrė sinergazijos terminą.
14 d. 1904 m. gimė Viktoras Vizgirda. Lietuvių tapytojas.
15 d. 1771 m. gimė Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Lietuvių kunigas, vienuolis, pedagogas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas ir mokslo terminijos kūrėjas, bibliofilas.
15 d. 1947 m. gimė Stasys Povilaitis. Lietuvių popdainininkas, dainų tekstų autorius.
16 d. 1915 m. gimė Algirdas Petrulis. Lietuvių tapytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995 m.).
17 d. 1835 m. gimė Antanas Baranauskas. Vyskupas, poetas, kalbininkas ir matematikas. Žymiausias kūrinys -- poema „Anykščių šilelis“ (parašyta 1858–1859 m., išspausdinta 1860–1861 m. Jurkšto Smalaūsio slapyvardžiu L. Ivinskio kalendoriuose). 
18 d. 1897 m. gimė Balys Buračas. Lietuvių etnografas, fotografas. Keliaudamas po Lietuvą fotografavo liaudies smulkiosios architektūros paminklus, kryžius, tautodailės dirbinius, išliko apie 11 tūkst. jo užfiksuotų negatyvų. Užrašė daugiau kaip 3500 dainų, 200 raudų, paliko 800 papročių aprašymų. Sudarė daugiau kaip 3600 margučių kolekciją.
19 d. 1944 m. gimė Gediminas Girdvainis. Lietuvių kino, teatro aktorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2007 m.)
20 d. 1785 m. gimė Teodoras fon Grotusas. Lietuvos fizikochemikas. Paskelbė pirmąją elektrolizės teoriją. Tirdamas šviesos sąveiką su medžiaga 1815 m. atrado fosforescencijos dėsnį, 1818 m. – svarbius fotocheminius dėsnius. 1994 m. Lietuvos mokslų akademija įkūrė Th. von Grotthusso fondą, įsteigė premiją ir kasmetinę stipendiją, nuo 1995 m. teikiamas medalis.
21 d. 1938 m. gimė Rūta Staliliūnaitė. Lietuvių teatro ir kino aktorė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1998 m.). Lietuvos nacionalinė premija (2008 m.).
23 d. 1897 m. gimė Ieva Simonaitytė. Klaipėdos krašto rašytoja. Žymiausia Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje.
23 d. 1921 m. gimė Birutė Marija Gimbutienė. Lietuvių archeologė, archeomitologijos pradininkė. Filos. dr. (1946). Kalifornijos universiteto garbės profesorė (1975), Vilniaus universiteto garbės daktarė (1993).
24 d. 1885 m. gimė Pranas Mažylis. Gydytojas akušeris ginekologas.1922 m. Kaune įkūrė Akušerių mokyklą, vėliau – savo privačią akušerijos–ginekologijos ligoninę. 1926 m. jo iniciatyva Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Kaune pradėta perpilti kraują, radžio spinduliais gydyti vėžį. Pasaulio tautų teisuolis (2006 m.).
25 d. 1851 m. gimė Petras Vileišis. Lietuvių tautinio judėjimo organizatorius ir mecenatas, švietėjas, valstybės veikėjas. Inžinierius. Rusijos imperijoje garsėjo kaip kelių ir geležinkelio tiltų specialistas, suprojektavo ir pastatė daugiau kaip 100 tiltų. Buvo laikraščio „Aušra“ leidimo vienas iniciatorių ir autorių, „Aušrą“ ir „Varpą“ rėmė savo lėšomis. 1904 m. pabaigoje įsteigė spaustuvę ir daugiausia savo lėšomis pradėjo leisti pirmą lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Daug prisidėjo prie Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų įkūrimo.
25 d. 1890 m. gimė Paulius Galaunė. Lietuvių grafikas, meno istorikas ir muziejininkas. Pirmasis pasiūlė rengti bažnytinio meno ir ekslibrisų parodas Lietuvoje, kaupė ir tyrė tautodailės ir profesionaliosios dailės kūrinius, rūpinosi Lietuvos kultūros paminklų registravimu, apsauga ir grąžinimu į Lietuvą.
26 d. Livonijos karo Ulos mūšis. 1564 m. mūšyje Vitebsko apskrityje prie Dauguvos intako Ulos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo ir lauko etmono Grigaliaus Chodkevičiaus, sumušė Rusijos (Maskvos) kariuomenę. Ulos mūšis ir netrukus po jo įvykęs Oršos mūšis LDK kariuomenę išgarsino visoje Europoje. Po šių pergalių Livonijos kare buvo sustabdytas Rusijos veržimasis į Lietuvą.
27 d. 1908 m. gimė Antanas Maceina. Vienas žymiausių 20 amžiaus lietuvių filosofų. Jam turėjo įtakos katalikiškoji neotomistinė filosofija, egzistencinė filosofija. Teigė, kad lietuvių kultūra yra autonomiška, jai būdinga krikščioniškasis turinys ir tautinė lietuviška forma.
28 d. 1835 m. gimė Vincas Svirskis. Lietuvių tautodailininkas skulptorius, kryždirbys. Knygnešys.
28 d. 1872 m. gimė Kazimieras Steponas Šaulys Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios veikėjas. Prelatas. Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
31 d. 1926 m. gimė Vytautas Klova. Lietuvos kompozitorius ir pedagogas. Žymiausias jo kūrinys – opera „Pilėnai“ (1956 m.).
31 d. 1937 m. gimė Regimantas Adomaitis. Lietuvių aktorius. Teatre suvaidino daugiau kaip 60 vaidmenų. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų Lietuvos ir užsienio kino ir televizijos filmuose. Lietuvos nacionalinė premija (2014 m.), Auksinis scenos kryžius (2017 m.).
31 d. 1939 m. gimė Romualdas Ozolas. Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, publicistas. Filologas, filosofas. Kovo 11 Akto signataras.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Lietuvos istorija. XX amžius
1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas.
Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.
1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu
1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika
1940-1941 m. SSRS okupacija
1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija.
Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.
1944-1990 m. SSRS okupacija
1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.
1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: VLE-iskiliausiu-zmoniu-sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.
Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai
