Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos

Rugpjūčio mėnesį

1 d. 1520 m. gimė Žygimantas Augustas. Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos sūnus Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.) ir Lenkijos karalius (1548–1572 m.)  Paskelbė Valakų reformos įstatymą, patvirtino Antrąjį Lietuvos Statutą, ginantį bajorų interesus, sudarė Liublino sutartį, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę valstybę. Žygimanto Augusto valdymo metais buvo baigti jo tėvo pradėti statyti Valdovų rūmai Vilniuje, Vilnius tapo vienu gražiausių Rytų ir Vidurio Europos miestų. Žygimantas Augustas mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas.

1 d. 1930 m. gimė Jonas Kazlauskas. Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 

2 d. 1549 m. gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir kultūros veikėjas. Iš kunigaikščių Radvilų  giminės Nesvyžiaus šakos. Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. Našlaitėlio prievardį davė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Maždaug tarp 1590 ir 1600 m. organizavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko kartografavimo darbus. Jų pagrindu buvo sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, vadinamas Radvilos Našlaitėlio žemėlapiu.

2 d. 1924 m. gimė Stasys Lozoraitis. Diplomatas, visuomenės veikėjas, išeivijos aktyvistas JAV ir Italijoje. 1993 m. buvo kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus.

4 d. 1873 m. gimė Alfonsas Petrulis. Kunigas, visuomenės veikėjas, politikas. Draugijos „Rytas“ vienas steigėjų. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. Tautos pažangos partijos veikėjas.

4 d. 1912 m. gimė Juozas Pakalnis. Lietuvių kompozitorius, dirigentas, fleitininkas virtuozas, pedagogas. Nuo 1990 m. rengiamas J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkursas.

4 d. 1921 m. gimė Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietų okupaciniams režimams veikėjas. Vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų. Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas.

5 d. 1753 m. pakrikštytas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Architektas, žymiausias brandžiojo klasicizmo kūrėjas Lietuvoje. Jo kūryba prilygsta geriausiai Europos brandžiojo klasicizmo architektūrai, turėjo įtakos kitų klasicizmo laikotarpio Lietuvos ir Lenkijos architektų kūrybai. Suprojektavo Verkių dvaro sodybos Vilniuje kai kuriuos pastatus, rekonstravo Vilniaus rotušę. Brandžiausias projektas – Vilniaus katedros ir varpinės rekonstrukcija.

5 d. 1925 m. gimė Jonas Švažas. Lietuvių tapytojas. Vienas žymiausių 7–8 dešimtmečio Lietuvos tapytojų. Vilniaus tapybos trienalės iniciatorius (rengiama nuo 1969 m.).

5 d. 1928 m. gimė Jonas Gricius. Lietuvių kino operatorius. Lietuvos nacionalinė premija (2013 m.).

7 d. 1858 m. gimė Martynas Jankus. Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos leidėjas, publicistas. Kovotojas už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą, Tilžės Akto signataras. Vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu.

7 d. 1859 m. gimė Juozas Adomaitis-Šernas. Lietuvių tautinio judėjimo veikėjas. 1889 m. su V.Kudirka organizavo laikraščio „Varpas“ leidimą, 1889–1890 m. redaktorius (iki 1892 m. parašė beveik visus vedamuosius).

8 d. 1882 m. gimė Vladislovas Starevičius. Kino režisierius, dailininkas, operatorius. Erdvinės (lėlių) animacijos pradininkas. Lietuvių animacinio kino pradžia laikomas Kaune jo sukurtas eksperimentinis lėlių filmas „Elniaragių kova“ 1910 m. Manoma, kad tai yra ir pirmasis pasaulyje animacinis lėlių filmas.

8 d. 1930 m. gimė Arūnas Žebriūnas. Lietuvių kino režisierius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2006 m.). Lietuvos nacionalinė premija (2011 m.).

10 d. 1874 m. gimė Antanas Smetona. Lietuvos Respublikos prezidentas, tarpukario Lietuvos Respublikos politikas. Vasario 16-osios Akto signataras. Teisininkas.

13 d. 1962 m. gimė Leonidas Donskis. Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir politikas.

14 d. 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis. Lietuvos valdovas Jogaila ir Lenkijos bajorai Krėvos pilyje sudarė sutartį dėl dinastinės Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjungos, pagal kurią didysis kunigaikštis Jogaila, vedęs Lenkijos karalienę Jadvygą, buvo paskelbtas Lenkijos karaliumi. Lietuva ir Lenkija nebuvo sujungtos – išliko atskira kariuomenė, atskiros įstatymų leidimo ir teismų sistemos, atskiri iždai ir pinigų emisija, tarp valstybių išliko siena ir muitų rinkliavos. Krėvos dinastinės sąjungos sutartis galiojo 184 metus – iki 1569 m. sudarytos Lublino unijos, kuri valstybes suvienijo į konfederacinę monarchiją.

15 d. 1810 m. gimė Laurynas Ivinskis. Poetas, publicistas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, liaudies švietėjas. 

15 d. 1915 m. gimė Vytautas Kašuba. Lietuvių išeivijos skulptorius. 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje už medžio drožinius pelnė sidabro ir aukso medalius. Vilniuje Katedros aikštėje pastatytas jo sukurtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1993 m.).

17 d. 1629 m. gimė Jonas Sobieskis. Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius ir Abiejų Tautų Respublikos valdovas (1674–1696 m.). Jo valdymo metais vyko nuolatinės kovos su Osmanų imperija, Abiejų Tautų Respublika paskutinį kartą iškilo kaip viena didžiųjų Europos valstybių.

17 d. 1898 m. gimė Algirdas Julius Graičiūnas. Lietuvių inžinierius, vadybos specialistas, matematikas, vienas vadybos mokslo pradininkų.

18 d. 1911 m. gimė Feliksas Kriaučiūnas. JAV ir Lietuvos krepšininkas ir treneris. Buvo Lietuvos rinktinės, dukart laimėjusios Europos vyrų krepšinio čempionatą (1937 m. ir 1939 m.), kapitonas.

19 d. 1941 m. gimė Romualdas Rakauskas. Lietuvių fotografas. Nuo 1962 m. dalyvavo parodose, surengė daugiau kaip 70 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos nacionalinė premija (2009 m.).

20 d. 1913 m. gimė Meilė Julija Lukšienė.  Lietuvių literatūros ir kultūros istorikė, edukologė. 1988 m. viena pirmųjų iškėlė būtinybę reformuoti Lietuvos švietimą, inicijavo jos teorinių pagrindų kūrimą. Prisidėjo prie tautinės mokyklos (1988 m.) ir Lietuvos švietimo (1992 m.) koncepcijų rengimo.

20 d. 1920 m. gimė Vincentas Sladkevičius. Lietuvos kardinolas (1988 m.), antisovietinio pasipriešinimo dalyvis. Arkivyskupas (1989 m.).

21 d. 1886 m. gimė Povilas Lukšys. Pirmasis Lietuvos kareivis, žuvęs per Nepriklausomybės karą (1918–1920 m.).

21 d. 1945 m. gimė Anatolijus Šenderovas. Lietuvos kompozitorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1997 m.).

22 d. 1886 m. gimė Romanas Bytautas. Lietuvių filosofas, psichologas ir publicistas. Buvo vienas pirmųjų Lietuvos profesionalių filosofų. Materializmą derino su idealizmu, aiškinosi tautos esmės ir savimonės klausimus, nacijos formavimosi principus. Kalbą laikė svarbiausiu tautos požymiu.

23 d. 1939 m. pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas. Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribbentropas ir SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo sutartį. Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir Rumunijos dalis Besarabija. Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir Vakarų Lenkija. 1939 m. rugsėjo 28 d., jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį su slaptaisiais protokolais, pagal kuriuos Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Vokietijos ir SSRS susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, Lietuvos žmonių trėmimų tragediją.

23 d. 1989 m. Lietuvos Sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė akciją „Baltijos kelias“. Akcijos metu apie 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami jas nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais.

24 d. 1882 m. gimė Mykolas Biržiška. Lietuvių visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, publicistas. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. 1918–1919 m. švietimo ministras. Lietuvos (1926–1927 m.), Vilniaus (1940–1944 m.) universitetų rektorius. 1941–1942 m. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. Enciklopedijų rengėjas.

25 d. 1887 m. gimė Kazys Šimonis. Lietuvių dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas.

31 d. 1993 m. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė – 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Nuo 1995 m. ši diena minima kaip Laisvės diena.

Skaityti daugiau...

Lietuvos istorija. XX amžius

1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas

Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.

1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Rusijos kariuomenė per 1914 m. vasaros ir 1915 m. žiemos kampanijas Rytų Prūsijoje patyrė pralaimėjimą ir 1915 m. pavasarį Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. 1915 m. kovą ji užėmė Šiaulius, rugpjūtį – Kauną, rugsėjį – Vilnių. Į Rusijos kariuomenę buvo mobilizuoti apie 60 000 ir iš Lietuvos pasitraukė arba buvo išvaryti apie 300 000 Lietuvos gyventojų, evakuota apie 1/3 įmonių, dalis įstaigų, archyvų, išvežta kultūros vertybių. Užimtoje Rusijos imperijos dalyje vokiečiai įkūrė Oberostą. Lietuva turėjo išlaikyti okupacinę kariuomenę ir remti Vokietijos ūkį, vykdytos rekvizicijos.

1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Paskelbus Vasario 16 Aktą Vokietija pripažino Lietuvą 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos pagrindu, o Vasario 16 Aktas įgijo reikšmės tik į 1918 m. pabaigą, Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą. Iki tol Lietuvos Taryba tebuvo formali administracinė įstaiga, sprendė tik kai kuriuos kultūros ir švietimo klausimus. Vokietijoje 1918 m. rudenį kilus vidaus krizei ir patyrus karinių nesėkmių 1918 m. spalį okupuotoms tautoms buvo leista sudaryti savo vyriausybes. Lietuvos Taryba 1918 m. lapkričio 2 d. priėmė Laikinąją Lietuvos Konstituciją ir kitą dieną perėmė krašto valdymą. Ankstesnis sprendimas dėl monarchijos atkūrimo buvo atidėtas. 1918 m. lapkričio 11 d. patvirtinta A. Voldemaro vadovaujama pirmoji Lietuvos vyriausybė.

1940-1941 m. SSRS okupacija

SSRS nepavykus užimti Suomijos ir Vokietijai pergalingai kariaujant Vakarų fronte SSRS ėmė atvirai grasinti Baltijos šalims. 1940 05 25 ji apkaltino Lietuvą provokacijomis prieš SSRS kariuomenės įgulas. 1940 06 14 ultimatumu Lietuvai SSRS pareikalavo sudaryti naują vyriausybę ir įsileisti neribotą SSRS karinį kontingentą. Nepareiškusi oficialaus protesto Lietuvos vyriausybė patenkino visus SSRS ultimatumo reikalavimus. 1940 m. birželio 15 d. A. Smetona perdavė prezidento pareigas A. Merkiui ir pasitraukė į Vokietiją. 1940 m. birželio 15 d. ryte SSRS kariuomenė (15 divizijų, apie 150 000 karių) įžengė į Lietuvą. Prasidėjo SSRS okupacijos laikotarpis, nors ne visi gyventojai ir net valstybės veikėjai tai iš karto suprato. Rugpjūčio 3 d. Letuva buvo prijungta į SSRS.

1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija

Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.

1944-1990 m. SSRS okupacija

1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.

1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Skaityti daugiau...

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: VLE-iskiliausiu-zmoniu-sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.

Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis

 Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Skaityti daugiau...