Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Gruodžio mėnesį
1 d. 1882 m. gimė Levas Karsavinas. Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas. Rašė ir lietuvių kalba.
2 d. 1612 m. gimė Jonušas Radvila. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis bei karinis veikėjas, Kėdainių sutarties (1655 m) iniciatorius. Vadovavo LDK kariuomenei per Bohdano Chmelnyckio ukrainiečių kazokų sukilimą ir per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karą su Rusija.
2 d. 1884 m. gimė Vaclovas Biržiška. Kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, teisėtyrininkas administratyvistas, enciklopedininkas, Lietuvos universiteto profesorius.
2 d. 1886 m. gimė Pranas Dovydaitis. 20 a. Lietuvos valstybės veikėjas, filosofas, pedagogas. Vasario 16 Akto signataras. Lietuvos Tarybos narys. Lietuvos ministras pirmininkas (1919). Apie 40 laikraščių ir žurnalų leidimo iniciatorius.
3 d. 1898 m. gimė Robertas Antinis. Lietuvos dailininkas, skulptorius. Didžiausia ir reikšmingiausia kūrybos dalis – dekoratyvinės skulptūros (Eglė žalčių karalienė 1958, pastatyta 1960 Palangoje, Dūdorius 1963, pastatyta 1975 Panevėžyje, Kova 1970, pastatyta 1981 Kaune, Bičiulystė, pastatyta 1981 Klaipėdoje)
3 d. 1910 m. gimė Vladas Drėma. Lietuvių dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas. Nacionalinės premijos laureatas (1992 m.)
4 d. 1871 m. gimė Liudvikas Stulpinas. Lietuvos jūrininkas, jūrų kapitonas. Pirmasis Lietuvos Respublikos uosto Klaipėdoje viršininkas. Prisidėjo kuriant Lietuvos laivyną, Jūrininkų mokyklą, buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrimo iniciatorius.
4-5 d. 1905 m. Vilniuje, Vilniaus miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija) vyko lietuvių suvažiavimas, gavęs Didžiojo Vilniaus seimo pavadinimą. Suvažiavime dalyvavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviai nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje, liekant Rusijos imperijos sudėtyje. Suvažiavimo dalyviai taip pat pabrėžė lietuvių kalbos ir tautiško švietimo propagavimo svarbą. Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės-valstybinės raidos etapas.
13 d. 1930 m. gimė Vytautė Žilinskáitė. Lietuvių rašytoja. Buvo labai vertinama už kūrinius vaikams. Už kūrybą rašytoja apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.), Vaikų literatūros premija (2007 m.), įvertinta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija (2022 m.). 1948–58 buvo Lietuvos moterų tinklinio rinktinės narė.
16 d. 1882 m. gimė Tadas Ivanauskas. Lietuvių gamtininkas zoologas, gamtosaugos pradininkas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941). 1937 m. jo iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas, 1938 m. – Kauno zoologijos sodas.
17 d. 1866 m. gimė Kazys Grinius. Trečiasis Lietuvos prezidentas, lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės veikėjas. Gydytojas.
19 d. 1863 m. gimė Pranas Mašiotas. Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės bei kultūros veikėjas.
19 d. 1908 m. gimė Vytautas Valteris Jonas Budriūnas. Lietuvių ir JAV krepšininkas. Metimų į krepšį pašokus viena ranka ir kabliu vienas pradininkų. 1939 m. Europos krepšinio čempionas (pelnė 73 taškus).
19 d. 1964 m. gimė Arvydas Sabonis. Geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas. 1988 m. olimpinis čempionas, 1992 m. ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, 1982 m. pasaulio čempionas. 6 kartus (1984–1999 m.) geriausias Europos metų krepšininkas. Pirmasis iš Lietuvos krepšininkų 2010 m. įtrauktas į FIBA Šlovės muziejų, 2011 m. į NBA Krepšinio šlovės muziejų.
20 d. 1884 m. gimė Juozas Gruodis. Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius.
20 d. 1903 m. gimė Antanas Šabaniauskas. 20 a. lietuvių dainininkas (lyrinis tenoras). Lietuvių profesionaliosios estrados pradininkas.
20 d. 1919 m. gimė Eduardas Balsys. Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
20 d. 1930 m. gimė Henrikas Šablevičius. Lietuvių dokumentinio kino klasikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1989). Gedimino ordino Riterio kryžius (2001), Lietuvos muzikos akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas, ne vienos lietuvių kino dokumentininkų kartos mokytojas. Žymiausi mokiniai: J. Lapinskaitė, A. Matelis, A. Stonys.
20 d. 1932 m. gimė Vladas Vildžiūnas. Lietuvių skulptorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2012 m.).
22 d. 1885 m. gimė Kipras Petrauskas. Žymus Lietuvos dainininkas (tenoras). 1920 m. su kitais Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais įkūrė profesionalųjį lietuvių operos teatrą – Operos vaidyklą. Tais pačiais metais gruodžio 31 d. šio teatro pirmajame spektaklyje – G.Verdi operoje „Traviata“ – dainavo Alfredo partiją.
24 d. 1798 m. gimė Adomas Mickevičius. Lietuvos ir Lenkijos poetas. Kilęs iš senos lietuvių bajorų šeimos, kuri laikė save lietuviais, bet kalbėjo lenkiškai. Į literatūros istoriją įėjo kaip kovingas romantikas. Istorinėse poemose „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“ aukštino lietuvių kovas su kryžiuočiais.
24 d. 1922 m. gimė Jonas Mekas 20–21 a. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių poetas, kinematografininkas, kino kritikas. Vienas žymiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų. Lietuvos nacionalinė premija (1995 m.).
24 d. 1940 m. gimė Bronius Radzevičius. Lietuvos prozininkas. Žymiausiame romane „Priešaušrio vieškeliai“ atskleidė pokario kartos egzistencinę aklavietę. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1991 m.)
30 d. 1860 m. gimė Jonas Jablonskis. Žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Išdėstė bendrinės lietuvių kalbos norminimo programą, apibūdino bendrinės kalbos ir tarmių santykį, įtvirtino kauniškių tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą, sukūrė arba padėjo įvairių sričių specialistams sukurti daugybę terminų.
31 d. 1858 m. gimė Vincas Kudirka. Prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, Lietuvos himno autorius.
31 d. 1860 m. gimė Silvestras Žukauskas. Lietuvos karo veikėjas, vyriausiasis kariuomenės vadas per Nepriklausomybės karo generolas.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Sausio mėnesį
1 d. Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. Vilniuje Gedimino pilies bokšte Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Kazio Škirpos, iškėlė Lietuvos trispalvę. Nuo 1997 m. sausio 1-ąją švenčiama Lietuvos vėliavos diena.
1 d. 1467 m. gimė Žygimantas Senasis.Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (nuo 1506). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos iš Habsburgų dinastijos sūnus. Jam valdant Lenkijoje ir Lietuvoje plito humanizmo bei Renesanso idėjos ir kultūra. Kovojo su reformacija.
1 d. 1714 m. gimė Kristijonas Donelaitis. Lietuvių poetas, evangelikų liuteronų kunigas. Lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Garsiausias kūrinys - poema „Metai“ (apie 1760–1775 m.).
1 d. 1889 m. gimė Juozas Tallat Kelpša. Kompozitorius ir dirigentas.
1 d. 1938 m. gimė Norbertas Vėlius. Lietuvių etnografas ir religijotyrininkas.
2 d. 1879 m. gimė Adomas Varnas. Dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas.
2 d. 1924 m. gimė Henrikas Vancevičius. Lietuvių teatro režisierius, aktorius. Režisavo daugiau kaip 60 dramos ir operos spektaklių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2014 m.).
3 d. 1872 m. gimė Jonas Vileišis. 20 a. pirmos pusės Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. A.Vileišio ir P.Vileišio brolis. Teisininkas. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. 1918–1919 m. vidaus reikalų ir finansų ministras. 
3 d. 1879 m. gimė Steponas Kairys. 20 a. pirmos pusės Lietuvos politinis veikėjas, publicistas. Vienas Lietuvių konferencijos (1917 m.) rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. Steigiamojo ir kitų seimų narys. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vienas organizatorių, pirmasis pirmininkas.
3 d. 1943 m. gimė Petras Bingelis. Lietuvių choro dirigentas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1993 m.).
4 d. 1925 m. gimė Zigmas Zinkevičius. Vienas žymiausių 20 a. Lietuvos kalbininkų, daugelio mokslo akademijų narys, 1996–1998 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
4 d. 1941 m. gimė Romas Pakalnis. Miškų ūkio inžinierius, ekologas, visuomenės veikėjas. 2012–2018 m. buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininku. Paskelbė daugiau kaip 230 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių kraštovaizdžio ekologijos ir aplinkos apsaugos temomis. V.Adamkaus premijos laureatas (1996 m.)
5 d. 1931 m. gimė Kazys Napaleonas Kitkauskas. Lietuvių architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Buvo Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo projekto mokslinis vadovas, 1985 m. su kitais surado per Antrąjį pasaulinį karą paslėptą Vilniaus arkikatedros lobyną ir padėjo jį išsaugoti. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1990 m.).
5 d. 1947 m. gimė Regimantas Midvikis. Lietuvių skulptorius. Žinomiausi kūriniai – Karaliaus Mindaugo, 2003 m., broliams Vileišiams, pastatytas 2018 m., abu Vilniuje, M. Mažvydo, 1997 m., Lietuvos vardo tūkstantmečiui, 2009 m., abu Klaipėdoje, režisieriaus J.Miltinio Panevėžyje, 2007 m., Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje, 2008 m. ir kt. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994 m.).
6 d. 1893 m. gimė Vincas Mykolaitis-Putinas. Lietuvių rašytojas, vertėjas, literatūrologas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais – eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“ (1927 m.) ir romanu „Altorių šešėly“ (1932-1933 m.).
6 d. 1894 m. gimė Kazys Ladyga. Lietuvos kariuomenės veikėjas. Generolas leitenantas (1925 m.). Nepriklausomybės kovų dalyvis.
6 d. 1905 m. gimė Kazys Boruta. Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Žymiausias kūrinys – romanas „Baltaragio malūnas“ (1945 m.).
7 d. 1910 m. gimė Pranas Lubinas. 20 a. Jungtinių Amerikos Valstijų ir lietuvių krepšininkas. 1936 m. olimpinis čempionas (su Jungtinių Amerikos Valstijų rinktine), 1939 m. Europos čempionas (su Lietuvos rinktine). Lubino dėka vyrų ir moterų krepšinio rinktinės pasiekė reikšmingų laimėjimų ir Lietuvoje labai išpopuliarėjo krepšinis.
8 d. 1896 m. gimė Steponas Darius. Legendinis lietuvių lakūnas, karo lakūnas, sportininkas, vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, sporto, futbolo ir beisbolo lygų vadovų. Populiarino Lietuvoje sportą. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanicai“ perskrido Atlanto vandenyną.
9 d. 1776 m. gimė Liudvikas Gediminas Rėza. Evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas. 1818 m. pirmasis išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, 1825 m. paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos, oder littauische Volkslieder“, nusiuntė šį rinkinį Johannui Wolfgangui Goethe.
9 d. 1928 m. gimė Irena Veisaitė. Literatūrologė ir teatrologė.
12 d. 1927 m. gimė Algirdas Eugenijus Steponavičius. Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1990 m.). Nutapė daugiafigūrių sienų tapybos kompozicijų vaikų kavinėje „Nykštukas“ Vilniuje ir vaikų sanatorijoje „Pušelė“ Valkininkuose (kūrinio skaitmeniniu būdu atkurtas fragmentas yra MO muziejuje Vilniuje). Šie iki mūsų dienų neišlikę darbai buvo vieni novatoriškiausių ir originaliausių aštuntojo dešimtmečio kūrinių.
13 d. Laisvės gynėjų diena. Sausio tryliktoji. SSRS agresijos Lietuvoje karinė akcija. 1991 m. naktį į sausio 13 d. SSRS kariniai daliniai jėga užėmė televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto bei kai kuriuos kitus pastatus, nutraukė Lietuvos radijo ir televizijos transliacijas. Per šturmą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų (Loreta Asanavičiūtė (23 m.), Virginijus Druskis (21 m.), Darius Gerbutavičius (17 m.), Rolandas Jankauskas (22 m.), Rimantas Juknevičius (24 m.), Alvydas Kanapinskas (38 m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52 m.), Vidas Maciulevičius (24 m.), Titas Masiulis (28 m.), Alvydas Matulka (35 m.), Juozas Apolinaras Povilaitis (53 m.), Ignas Šimulionis (17 m.), Vytautas Vaitkus (47 m.)). Vytautas Koncevičius (49 m.) nuo patirtų sužalojimų mirė vasario mėn. Apie 700 žmonių buvo sužeista, padaryta daug materialių nuostolių.
13 d. 1873 m. gimė Juozapas Gudavičius. Lietuvių kompozitorius, kapelmeisteris, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas.
13 d. 1880 m. gimė Jovaras (tikroji pavardė Jonas Krikščiūnas). Knygnešys ir poetas. Jo eilėraščiai „Ko liūdi, berželi?“, „Tylus, tylus vakarėlis“ ir kiti virto liaudies dainomis.
13 d. 1892 m. gimė Vladas Lašas. Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas, politinis bei visuomenės veikėjas. Alergologijos pradininkas Lietuvoje.
13 d. 1947 m. gimė Jurgis Kunčinas. Lietuvos rašytojas, vertėjas.
14 d. 1881 m.gimė Jonas Vabalas‑Gudaitis. Lietuvių pedagogas ir psichologas. Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos pradininkas Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje ir vienas pirmųjų Europoje pedagogikoje taikė sąveikos principą. Sukūrė sinergazijos terminą.
14 d. 1904 m. gimė Viktoras Vizgirda. Lietuvių tapytojas.
15 d. 1771 m. gimė Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Lietuvių kunigas, vienuolis, pedagogas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas ir mokslo terminijos kūrėjas, bibliofilas.
15 d. 1947 m. gimė Stasys Povilaitis. Lietuvių popdainininkas, dainų tekstų autorius.
16 d. 1915 m. gimė Algirdas Petrulis. Lietuvių tapytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995 m.).
17 d. 1835 m. gimė Antanas Baranauskas. Vyskupas, poetas, kalbininkas ir matematikas. Žymiausias kūrinys -- poema „Anykščių šilelis“ (parašyta 1858–1859 m., išspausdinta 1860–1861 m. Jurkšto Smalaūsio slapyvardžiu L. Ivinskio kalendoriuose). 
18 d. 1897 m. gimė Balys Buračas. Lietuvių etnografas, fotografas. Keliaudamas po Lietuvą fotografavo liaudies smulkiosios architektūros paminklus, kryžius, tautodailės dirbinius, išliko apie 11 tūkst. jo užfiksuotų negatyvų. Užrašė daugiau kaip 3500 dainų, 200 raudų, paliko 800 papročių aprašymų. Sudarė daugiau kaip 3600 margučių kolekciją.
19 d. 1944 m. gimė Gediminas Girdvainis. Lietuvių kino, teatro aktorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2007 m.)
20 d. 1785 m. gimė Teodoras fon Grotusas. Lietuvos fizikochemikas. Paskelbė pirmąją elektrolizės teoriją. Tirdamas šviesos sąveiką su medžiaga 1815 m. atrado fosforescencijos dėsnį, 1818 m. – svarbius fotocheminius dėsnius. 1994 m. Lietuvos mokslų akademija įkūrė Th. von Grotthusso fondą, įsteigė premiją ir kasmetinę stipendiją, nuo 1995 m. teikiamas medalis.
21 d. 1938 m. gimė Rūta Staliliūnaitė. Lietuvių teatro ir kino aktorė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1998 m.). Lietuvos nacionalinė premija (2008 m.).
23 d. 1897 m. gimė Ieva Simonaitytė. Klaipėdos krašto rašytoja. Žymiausia Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje.
23 d. 1921 m. gimė Birutė Marija Gimbutienė. Lietuvių archeologė, archeomitologijos pradininkė. Filos. dr. (1946). Kalifornijos universiteto garbės profesorė (1975), Vilniaus universiteto garbės daktarė (1993).
24 d. 1885 m. gimė Pranas Mažylis. Gydytojas akušeris ginekologas.1922 m. Kaune įkūrė Akušerių mokyklą, vėliau – savo privačią akušerijos–ginekologijos ligoninę. 1926 m. jo iniciatyva Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Kaune pradėta perpilti kraują, radžio spinduliais gydyti vėžį. Pasaulio tautų teisuolis (2006 m.).
25 d. 1851 m. gimė Petras Vileišis. Lietuvių tautinio judėjimo organizatorius ir mecenatas, švietėjas, valstybės veikėjas. Inžinierius. Rusijos imperijoje garsėjo kaip kelių ir geležinkelio tiltų specialistas, suprojektavo ir pastatė daugiau kaip 100 tiltų. Buvo laikraščio „Aušra“ leidimo vienas iniciatorių ir autorių, „Aušrą“ ir „Varpą“ rėmė savo lėšomis. 1904 m. pabaigoje įsteigė spaustuvę ir daugiausia savo lėšomis pradėjo leisti pirmą lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Daug prisidėjo prie Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų įkūrimo.
25 d. 1890 m. gimė Paulius Galaunė. Lietuvių grafikas, meno istorikas ir muziejininkas. Pirmasis pasiūlė rengti bažnytinio meno ir ekslibrisų parodas Lietuvoje, kaupė ir tyrė tautodailės ir profesionaliosios dailės kūrinius, rūpinosi Lietuvos kultūros paminklų registravimu, apsauga ir grąžinimu į Lietuvą.
26 d. Livonijos karo Ulos mūšis. 1564 m. mūšyje Vitebsko apskrityje prie Dauguvos intako Ulos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo ir lauko etmono Grigaliaus Chodkevičiaus, sumušė Rusijos (Maskvos) kariuomenę. Ulos mūšis ir netrukus po jo įvykęs Oršos mūšis LDK kariuomenę išgarsino visoje Europoje. Po šių pergalių Livonijos kare buvo sustabdytas Rusijos veržimasis į Lietuvą.
27 d. 1908 m. gimė Antanas Maceina. Vienas žymiausių 20 amžiaus lietuvių filosofų. Jam turėjo įtakos katalikiškoji neotomistinė filosofija, egzistencinė filosofija. Teigė, kad lietuvių kultūra yra autonomiška, jai būdinga krikščioniškasis turinys ir tautinė lietuviška forma.
28 d. 1835 m. gimė Vincas Svirskis. Lietuvių tautodailininkas skulptorius, kryždirbys. Knygnešys.
28 d. 1872 m. gimė Kazimieras Steponas Šaulys Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios veikėjas. Prelatas. Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
31 d. 1926 m. gimė Vytautas Klova. Lietuvos kompozitorius ir pedagogas. Žymiausias jo kūrinys – opera „Pilėnai“ (1956 m.).
31 d. 1937 m. gimė Regimantas Adomaitis. Lietuvių aktorius. Teatre suvaidino daugiau kaip 60 vaidmenų. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų Lietuvos ir užsienio kino ir televizijos filmuose. Lietuvos nacionalinė premija (2014 m.), Auksinis scenos kryžius (2017 m.).
31 d. 1939 m. gimė Romualdas Ozolas. Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, publicistas. Filologas, filosofas. Kovo 11 Akto signataras.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Vasario mėnesį
2 d. 1949 m vasario 2–22 d. netoli Radviliškio įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Suvažiavime buvo įkurta bendra politinė ir karinė vadovybė – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba (pirmininkas ir laikinasis Ginkluotųjų pajėgų vadas J.Žemaitis), priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracija, kuri skelbė, kad teisėta aukščiausioji valdžios institucija Lietuvoje yra partizanų vadovybė, kovos tikslas – nepriklausomos, demokratinės ir parlamentinės Lietuvos Respublikos atkūrimas.
2 d. 1536 m. gimė Petras Skarga. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų teologas. Jėzuitas. 1579–1582 m. Vilniaus universiteto rektorius (pirmasis).
2 d. 1838 m. gimė Konstantinas Kalinauskas. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje vienas vadų.
2 d. 1852 m. gimė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Lietuvių dramaturgijos vienas pradininkų, rašytojas, teatro veikėjas. Buvo aktyvus teatro teoretikas, kritikas, aktorius bei režisierius. Svarbiausias kūrinys – drama „Blinda, svieto lygintojas“, kurią sukūrė Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu.
2 d. 1896 m. gimė Balys Sruoga. Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Žymiausias kūrinys – „Dievų miškas“ (1945 m.).
4 d. 1515 m. gimė Mikalojus Radvila Juodasis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės ir karinis veikėjas, žymiausias reformacijos LDK veikėjas. Vienas galingiausių, įtakingiausių ir turtingiausių 16 a. vidurio LDK didikų, jos valstybinės nepriklausomybės gynėjas.
4 d. 1746 m. gimė Tadas Andrius Bonaventūra Kosciuška. Lenkijos ir Lietuvos politikos ir karo veikėjas. Vienas 1794 m. sukilimo organizatorių, jo vyriausiasis vadas.
4 d. 1926 m. gimė Konstantinas Bogdanas. Vienas žymiausių skulptorių. Reikšmingiausi jo darbai yra Kristijono Donelaičio paminklas Vilniuje, Juozo Gruodžio Kaune, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams ir tremtiniams Žeimiuose ir kt. Taip pat sukūrė pop muzikos kūrėjo Franko Zappos paminklą Vilniuje.
4 d. 1943 m. gimė Sigitas Geda. Vienas žymiausių lietuvių poetų. Lietuvos nacionalinės (1994 m.), Jotvingių (1994 m.) ir kitų premijų laureatas.
5 d. 1864 m. gimė Cemachas Šabadas. Vilnietis gydytojas, visuomenės veikėjas. I pasaulinio karo metais su kitais padėjo likviduoti Švenčionyse choleros epidemiją. Buvo labai populiarus gydytojas, vaikus ir vargšus gydė nemokamai. Rusų rašytojas K. Čiukovskis jį pasirinko pasakos „Daktaras Aiskauda“ pagrindinio herojaus prototipu.
5 d. 1884 m. gimė Mečislovas Reinys. Katalikų dvasininkas, arkivyskupas, filosofas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, paskelbtas kankiniu. 1944 m. sovietai bandė M.Reinį priversti Bažnyčios vyresnybės vardu pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos partizanus, kviečiantį juos legalizuotis, bet arkivyskupas atsisakė. 1947 m. raštu sovietų valdžiai protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą, tais pačiais metais buvo suimtas. 1953 m. mirė Vladimiro kalėjime.
8-10 d. 1919 m. vasario 8-10 d. vyko Kėdainių kautynės. Vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynių su į Lietuvą įsiveržusia Sovietų Rusijos kariuomene. Jos vadovybė planavo puolimu iš pietų (per Alytų) ir šiaurės (per Kėdainius) apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė (900–1000 karių su kulkosvaidžiais, artilerija) 1919 m sausį užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė apie 200 savanorių. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija. Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Sovietų Rusijos kariuomenei, ji pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais puolė Šėtą. Neatlaikę lietuvių ir vokiečių spaudimo, priešo daliniai pasitraukė į Bukonis. Per Kėdainių kautynes Sovietų Rusijos kariuomenė neteko daug karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. Vasario 9 d. žuvo Povilas Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris.
9 d. 1928 m. gimė Antanas Terleckas. Vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų. 1976–1977 m. su kitais leido leidinį „Laisvės šauklys“, nuo 1979 m. – „Vytis“. 1978 m. su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą ir tapo jos vadovu. Vienas mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje (1987 m.) organizatorių.
9 d. 1930 m. gimė Vytautas Petras Bložė. Lietuvių poetas. Jotvingių premijos (1986 m.), „Poezijos pavasario“ (1997 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (1991 m.) laureatas.
10 d. 1876 m. gimė Pranas Vaičaitis. Lietuvių poetas, vertėjas.Elegijos žanro(eilėraštis, kuriam būdinga graudulio, prarastos laimės, susimąstymo motyvai, švelnaus liūdesio nuotaika) pradininkas lietuvių lyrikoje.
10 d. 1906 m.gimė Stasys Antanas Bačkis. Lietuvos diplomatas. Nuo 1930 m. Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1983–1991 m. Lietuvos diplomatijos šefas. Apdovanotas Gedimino 3 (1937 m.), 2 (1994 m.), 1 (1996 m.) laipsnio ordinais.
11 d. 1905 m. gimė Antanas Miškinis. Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas. Iškilo kaip vienas ryškiausių ketvirtojo dešimtmečio poetų neoromantikų, siekiančių sujungti tradicinę lietuvių lyriką su Vakarų modernizmu. „Poezijos pavasario“ laureatas (1981 m.).
11 d. 1909 m. gimė Anicetas Simutis. Lietuvos diplomatas. Diplomatinėje tarnyboje išbuvo ilgiausiai iš visų tarpukario Lietuvos diplomatų. 1991–1994 m. pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Tautose.
11 d. 1932 m. gimė Algimantas Mackus. Žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos lietuvių išeivijos poetas ir literatūros kritikas. Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
12 d. 1870 m. gimė Jonas Smilgevičius. Lietuvių visuomenės veikėjas. Ekonomistas. Lietuvių konferencijos (1917 m.) vienas organizatorių, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
12 d. 1901 m. gimė Juozas Mikėnas. Vienas žymiausių lietuvių skulptorių, moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje. Vienas žymiausių jo darbų – skulptūra „Pirmosios kregždės“, kurios išdidinta kopija stovi Vilniuje šalia Nacionalinės dailės galerijos.
12-15 d. 1919 m. vasario 12-15 d. Alytaus kautynės. Lietuvos kariuomenės kautynės su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą. Raudonosios armijos vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų apsupti ir užimti Kauną. Lietuvių Pirmojo pėstininkų pulko vadas Antanas Juozapavičius gavęs žinių, kad prie miesto artėja apie 700 Raudonosios armijos karių, kartu su vokiečiais ruošėsi gintis. Raudonosios armijos daliniai 1919 m. vasario 12 d. pradėjo puolimą. Lietuviai ir vokiečiai atkakliai priešinosi, bet vasario 13 d. paliko miestą. Naktį iš vasario 14 d. vokiečių šarvuotasis traukinys ir lietuvių Pirmojo pėstininkų pulko kuopa puolė raudonarmiečius ir atsiėmė Alytų. Raudonosios armijos vadovybės strateginis planas užimti Kauną puolimu iš pietų žlugo. Vasario 13 d. ant medinio tilto žuvo A.Juozapavičius, pirmasis per Nepriklausomybės karą žuvęs lietuvių karininkas.
13 d. 1906 m. gimė Adolfas Šapoka. Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas iš 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius.
14 d. 1887 m. gimė Stasys Šimkus. Kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas, folkloristas, pedagogas ir muzikos visuomenininkas.
14 d. 1893 m. gimė Kazys Bizauskas. Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas. 1917–1920 m. Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius, Vasario 16 Akto signataras. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas, švietimo ministras. 1922–1931 m. atstovavo Lietuvai Vatikane, JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje.
14 d. 1907 m. gimė Bernardas Brazdžionis. Lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas.
16 d. 1886 m. gimė Albinas Rimka. Lietuvių ekonomistas, statistikas, spaudos, visuomenės, politinis veikėjas. Statistikos mokslo pradininkas Lietuvoje, pirmųjų statistikos vadovėlių lietuvių kalba autorius. 1922 m. žemės reformos projekto vienas pagrindinių kūrėjų. Nuo 2002 m. Lietuvos mokslų akademija kas 4 m. teikia Albino Rimkos premiją už geriausius mokslinius darbus ekonomikos srityje.
16 d. 1918 m. paskelbtas Vasario 16 Aktas. Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu. Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė – Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Vasario 16 Aktas buvo įteiktas Vokietijos okupacinės valdžios atstovams Lietuvoje, perduotas Vokietijos valdžios institucijoms. Į tarptautinį gyvenimą Aktas įtrauktas 1918 m. vasario 20 d., kai buvo perskaitytas Vokietijos Reichstage.
Vasario 16 Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (Didžioji g. 30, dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkaujančio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai. Jį pasirašė: J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, K. S. Šaulys, J. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, Justinas Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis ir J. Vileišis. Iš Vasario 16 Akto signatarų atsiminimų žinoma, kad buvo pasirašyti du lygiaverčiai egzemplioriai: vieną jų saugojo J. Basanavičius, antrasis panaudotas darant jo faksimiles, kai 1928 m. vasario 16 d. buvo minimas Vasario 16 Akto dešimtmetis, t. p. 1933 m. spausdinant A. Šapokos redaguotą Lietuvos istoriją. Iki SSRS okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d. jis buvo saugomas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve; šių Aktų egzempliorių likimas nežinomas.
19 d. 1807 m. gimė Napoleonas Orda. Lietuvos ir Lenkijos dailininkas, muzikas ir literatas. Keliaudamas po Europą sukūrė labai tikslių, romantizuotų įvairių šalių gamtovaizdžių ir architektūros paminklų piešinių, tarp jų – daug Vilniaus ir Lietuvos vaizdų.
19 d. 1881 m. gimė Konradas Juozas Aleksa. Veterinarijos gydytojas, sociologas ir visuomenės veikėjas. Buvo Veterinarijos akademijos vienas kūrėjų ir Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos steigėjų, slapta studentams dėstė uždraustą genetikos kursą. Dėl genetikos, privačios nuosavybės, Vakarų mokslininkų darbų pripažinimo buvo sovietų valdžios kritikuojamas ir persekiojamas. Pirmasis Lietuvoje tyrė kapinynuose iškastų žirgų griaučius, nustatė jų amžių, lytį, ūgį.
20 d. 1877 m. gimė Antanas Vivulskis. Lietuvių architektas, skulptorius. Sukūrė Trijų Kryžių paminklą Vilniuje (1916 m., 1950 m. nugriautas, 1989 atstatytas, architektas H. K. Šilgalis), T.Kosciuškos paminklinę lentą Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje (1917 m.). Suprojektavo Šiluvos koplyčią (1903 m.), Vilniaus Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčią (1913–1915 m.).
20 d. 1916 m. gimė Julius Juzeliūnas. Lietuvių kompozitorius, muzikos teoretikas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1990 m.).
21 d. 1871 m. gimė Jonas Garalevičius. Muzikos instrumentų meistras ir sklandytuvų konstruktorius. 1911 m. savo dirbtuvėse Kaune sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje sklandytuvus. Lietuvoje ir užsienyje suremontavo, restauravo ar perstatė apie 100 vargonų, pastatė naujų vargonų, tarp jų – Seinų katedroje ir Šiluvos bažnyčioje.
21 d. 1882 m. gimė Mykolas Sleževičius. Lietuvos valstybės, politikos ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Steigiamojo ir kitų seimų narys. 1918–1919 m. ir 1926 m. Lietuvos ministras pirmininkas; organizavo Lietuvos gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo.
21 d. 1939 m. gimė Nijolė Ambrazaitytė. Operos dainininkė, Kovo 11-osios Akto signatarė.
21 d. 1947 m. gimė Petras Dirgėla. Lietuvos rašytojas, istorinių romanų autorius. Simono Daukanto (1989 m.), Lietuvos rašytojų sąjungos (2002 m.), Lietuvos nacionalinės (2003 m.) premijų laureatas.
22 d. 1800 m. gimė Kanutas Ruseckas. Lietuvos tapytojas. Sukūrė daug peizažų, didžiulio pasisekimo sulaukė buitinių paveikslų ciklas, kuriame vaizdavo lietuvių valstiečius ( „Pjovėja“ 1844 m., „Lietuvaitė su verbomis“ 1847 m.).
22 d. 1953 m. gimė Romas Kalanta. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Protestuodamas prieš SSRS okupaciją, 1972 m. gegužės 14 d. susidegino Kaune.
23 d. 1891 m. gimė Petras Klimas. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, publicistas. Lietuvos Tarybos narys, sekretorius; Vasario 16 Akto signataras. 1923–1940 m. atstovavo Lietuvai Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge.
24 d. 1990 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rinkimus (dalyvavo 71,7 % rinkėjų) laimėjo Sąjūdis.kovo 4–10 d. po pakartotinio balsavimo (dalyvavo 66,4 % rinkėjų) buvo išrinkti 133 deputatai; 1990 m lapkritį, po visų papildomų rinkimų 8 apygardose, Sąjūdis iš 141 gavo 96, LKP – 40, LKP (SSKP) – 5 mandatus. Pagal Sąjūdžio sąrašą 1990 03 buvo išrinkti 9 Lietuvos socialdemokratų partijos, 4 Lietuvos žaliųjų partijos, 3 Lietuvos demokratų partijos ir 2 Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai.
24 d. 1595 m. gimė Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Lietuvos poetas, literatūros teoretikas. Jėzuitas. Laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje.
24 d. 1926 m. gimė Balys Gajauskas. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Kovo 11 Akto (1990 m.) signataras.
25 d. 1917 m. gimė Kazys Varnelis. Dailininkas, vėlyvojo modernizmo atstovas, kolekcininkas ir bibliofilas. Sukaupė bibliofilinę biblioteką (į Lietuvą parvežta apie 9000 knygų). Apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1998 m.). Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2007 m.).
26 d. 1885 m. gimė Aleksandras Stulginskis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. 1918–1919 m. ministras be portfelio, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo pirmininkas. 1922–1926 m. Lietuvos Respublikos prezidentas.
28 d. 1801 m. gimė Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, liaudies švietėjas ir visuomenės veikėjas. Populiariausi M.Valančiaus kūriniai yra „Palangos Juzė“, „Antanas Tretininikas“, „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“.
29 d. 1896 m. gimė Juozas Urbšys. Tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
