Antroji Lietuvos dainų šventė buvo surengta 1928 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį.
1926 m. rugpjūčio 11–12 d. Klaipėdoje susirinkę Lietuvos chorvedžiai iškėlė konkretų reikalavimą pradėti dainų šventės ruošos darbus ir pasiūlė J. Naujaliui, M. Petrauskui, S. Šimkui, J. Tallat-Kelpšai ir J. Gruodžiui imtis garbingų būsimos šventės dirigentų pareigų. Kaune buvo sukviestas pasitarimas ir sudarytas II-osios Dainų šventės komitetas iš įvairių organizacijų atstovų: „Dainos“ ir Šv. Cecilijos draugijos, „Pavasario“, Jaunimo sąjungos, Šaulių, Klaipėdos krašto chorų atstovų ir Švietimo ministro išrinkto komiteto garbės pirmininko ir Kauno miesto burmistro p. J. Vileišio – komiteto pirmininko. Lapkričio 7 d. buvo sudaryta muzikų komisija, kurią sudarė J. Naujalis, J. Gruodis, T. Brazys, A. Kačanauskas ir J. Bendorius, kurie pradėjo organizuoti repertuaro natų spausdinimą.
LTMK muziejaus fondas.
1928 m. sausio 2 d. į Kauną suvažiavo 72 provincijos chorvedžiai apsvarstyti šventės repertuaro. Nežiūrint visų organizacinių nesklandumų, birželio 30 d. rytą įvyko pirmoji suvažiavusių chorų repeticija, o liepos 1 d. po generalinės repeticijos prasidėjo II-oji dainų šventė. Šventės jungtiniams chorams dirigavo S. Šimkus, A. Vaičiūnas ir J. Gruodis. Buvo atlikta 21 daina, iš jų – trylika liaudies dainų, viena giesmė-choralas ir septynios originalios kompozicijos.
