XXI amžius

Lietuvos istorija. XXI amžius

1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika

2001 m. balandžio 6 d. prasidėjo visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas. Buvo surašomi visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir amžiaus. Pirmą kartą buvo pateikti klausimai apie kitų kalbų mokėjimą, išpažįstamą tikėjimą, negalią. Surašymas baigėsi balandžio 16 d. Jo duomenimis, 2001 m. balandžio 6 d. Lietuvoje gyveno 3 483 972 nuolatiniai gyventojai.

2001 m. gegužės 31 d. Lietuva priimta į Pasaulio prekybos organizaciją.

2002 m. vasario 2 d. litas susietas su euru kursu 3,4528 lito už eurą. Tai padaryta Lietuvos banko vasario 1 d. sprendimu dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso.

2003 m. sausio 4 d. vyko Lietuvos prezidento rinkimų antrasis turas. Rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, surinkęs beveik 10 proc. daugiau balsų nei V.Adamkus.

2003 m. rugpjūčio 12 d. įsigaliojo Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos bei išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje sutartys.

2003 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione, finale Stokholme nugalėjusi Ispanijos komandą.

2003 m. spalio 30 d. Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas buvo kaltinamas priklausomybe nuo tarptautinių nusikaltėlių, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Prasidėjo politinis skandalas, kuris 2004 m. pavasarį baigėsi prezidento pašalinimu per apkaltą.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos NATO nare. Visateisėmis aljanso narėmis taip pat tapo Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare ir prisijungė prie Šengeno sutarties. Buvo nutraukta muitinės kelio postų, esančių prie naujų vidinių ES sienų, veikla. Darbą baigė Kalvarijos, Lazdijų kelio ir Šeštokų krovinių postai. Valstybės apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pradėjo saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija.

2004 m. birželio 13 d. per pirmus Lietuvoje rinkimus į Europos Parlamentą išrinkta 13 Europos Parlamento narių.

2004 m. birželio 27 d. įvyko Lietuvos prezidento rinkimų antras turas. Rinkimus laimėjo Valdas Adamkus, kuris surinko 51,89 proc. balsų, Kazimiera Danutė Prunskienė – 46,66 proc.

2004 m. lapkričio 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko devintasis Seimas. Jo pirmininku buvo išrinktas Naujosios sąjungos atstovas Artūras Paulauskas. Šias pareigas ėjo iki 2006 m. balandžio vidurio, kai Naujoji sąjunga pasitraukė iš valdančiosios daugumos.

2008 m. lapkričio 17 d. į pirmą posėdį susirinko dešimtasis Seimas. Seimo pirmininku antruoju balsavimu (pirmą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje po Nepriklausomybės atkūrimo) buvo išrinktas Tautos prisikėlimo partijos atstovas Arūnas Valinskas. Šias pareigas ėjo iki atstatydinimo 2009 m. rugsėjo viduryje.

2009 m. gegužės 17 d. Lietuvos prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. Prezidento rinkimai vyko penktą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo, antrą kartą nugalėtojas paaiškėjo jau pirmajame ture (kaip ir per 1993 m. rinkimus, kai laimėjo Algirdas Mykolas Brazauskas). D.Grybauskaitė surinko 69 proc. prie balsadėžių atėjusiųjų balsų.

2009 m. birželio 26 d. Lietuvoje nustatytas pirmasis ligonis, susirgęs vadinamuoju kiaulių gripu. Per 2009 m. birželio–2010 m. kovo mėnesius buvo patvirtinta 810 susirgimų naujuoju gripu, kuriam nė vienas žmogus neturėjo imuniteto. Lapkričio 18 d. Lietuvoje patvirtintas pirmas mirties dėl kiaulių gripo atvejis. Nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 21 dienos visoje šalyje buvo paskelbta gripo epidemija. 2009 m. kilęs pandeminis gripas pasaulyje nusinešė daugiau nei 16 tūkst. gyvybių, Lietuvoje – 23.

2012 m. lapkričio 16 d. į pirmąjį posėdį susirinko vienuoliktasis Seimas. Seimo pirmininku jis išrinko Darbo partijos atstovą Vydą Gedvilą. Šias pareigas ėjo iki atsistatydinimo 2013 m. spalio pradžioje.

2013 m. liepos 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungos Taryboje. Iki gruodžio 31 d. visi svarbiausi Europos politikos klausimai buvo sprendžiami Vilniuje.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje nacionalinę valiutą litą pakeitė euras. Keičiami litai santykiu 1 Eur – 3,4528 Lt. Mokėjimus grynaisiais pinigais litais buvo galima atlikti iki sausio 15 d.

2016 m. lapkričio 14 d. į pirmąjį posėdį susirinko dvyliktasis Seimas. Seimo pirmininku išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Viktoras Pranckietis. Šiame Seime įkurtas Kultūros komitetas, nuo 7 iki 5 sumažintas didžiausias galimas Seimo pirmininko pavaduotojų skaičius, 2018 m. jis vėl padidintas iki 7.

2017 m. kovo 29 d. Liudas Mažylis Vokietijos užsienių reikalų ministerijos diplomatiniame archyve surado Vasario 16-osios Akto originalą.

2019 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos prezidento pareigas pradėjo eiti Gitanas Nausėda.

2020 m. lapkričio 13 d. į pirmąjį posėdį susirinko tryliktasis Seimas. Seimo pirmininke išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen. Į šį Seimą buvo išrinkta 50 Tėvynės sąjungos, 32 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, po 13 Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, 11 Laisvės partijos, 10 Darbo partijos, po 3 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, po 1 partijos Laisvė ir teisingumas ir Lietuvos žaliųjų partijos atstovai ir 4 nepartiniai.

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
A.Gumuliauskas „Lietuvos istorija: įvykiai ir datos“ Mokymosi priemonė 168 psl. 2009 Šiauliai.
A.Šapoka „Lietuvos istorija“ Fotografuotinas leidinys 696 psl. 1989 Vilnius, leidykla „Mokslas“.
A.Bumblauskas „Senosios Lietuvos istorija 1009-1795“ 485 psl. 2005 Vilnius, R.Paknio leidykla.
Vikipedija - interneto enciklopedija.