Spausdinti

Lietuvos istorija. XVI amžius

LDK politinį stabilumą drumstė XV a. pabaigos–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės–Maskvos didžiosios kunigaikštystės karai. 1557 m. LDK ir Livonijos sudarytomis Pasvalio sutartimis ir 1559 m., 1561 m. Vilniaus sutartimis diduma Livonijos (Uždauguvio kunigaikštystė ir Kuršas) autonominės srities teisėmis buvo prijungta prie LDK.

1558–83 m. tarp LDK ir Rusijos vyko Livonijos karas.

1569 m. Liublino unija buvo sudaryta federacinė valstybė Abiejų Tautų Respublika (ATR). Unija nepanaikino savarankiškos LDK valstybės organizacijos, ji buvo kompromisas tarp Lenkijos siekių inkorporuoti LDK į Lenkijos sudėtį ir LDK pastangų išlaikyti savarankiškumą.

 

 

 

 

1492–1506 m. Didysis kunigaikštis Aleksandras.

Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos II sūnus. Jogailos anūkas.

Aleksandro valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatiniais LDK karais su kaimyninėmis šalimis. Pavojingiausias Lietuvos kaimynas tuo metu buvo sparčiai stiprėjanti Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, nemažai rūpesčių kėlė ir du Maskvos sąjungininkai – Mengli Girėjaus valdomas Krymo chanatas ir gospodario Stepono Didžiojo valdoma Moldova, kurių karinės pajėgos aptariamu laikotarpiu dažnai puldinėjo LDK pietines sritis (XVI a. pradžioje Krymo raitelių būriai ne kartą įsiveržė ir į tikrąją Lietuvą, 1503 m. pasiekė net Vilniaus apylinkes).
Aleksandro nuolaidos LDK Ponų tarybai faktiškai atvėrė kelią didikų oligarchijos įsigalėjimui Lietuvoje.
Apie 1501 m. Aleksandro nurodymu Lietuvoje iki tol galiojusius atskirus įstatymus (vad. „nuostatus“) bei teismų „užrašymus“ pradėta kodifikuoti į vieningą „rašytinę teisę“, − šio darbo rezultatu tapo apie 1522 m. sudarytas ir 1529 m. įsigaliojęs I Lietuvos Statutas.
Valdant Aleksandrui per didžiojo kunigaikščio ir kai kurių didikų dvarus Lietuvoje ėmė plisti renesanso ir humanizmo idėjos. Aleksandro valdymo pradžioje imta reguliariai tvarkyti bei sisteminti valstybės archyvą (Lietuvos Metriką), patobulinta LDK oficialiosios raštvedybos sistema, be to, iš esmės reorganizuota didžiojo kunigaikščio raštinė, nuo šiol tapusi labiau „lotyniška“, nei „rusėniška“.


1500 m. Po 1492–93 m. karo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III 1494 m. sudarytos taikos sutarties 1500 m. Ivanas III vėl puolė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytines žemes; siekė jas prijungti prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės. Aleksandro broliai Jonas Albrechtas ir Vladislovas II Jogailaitis padėti negalėjo – kariavo su turkais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė nebuvo pasirengusi naujam karui.

1500 m. liepos 14 d. Vedròšos mūšis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės 1500–03 m. karo pirmasis mūšis, įvykęs prie Vedrošos upės, netoli Dorogobužo (Smolensko sr.). Šiame mūšyje rusai sumušė Lietuvos kariuomenę, vadovaujamą Konstantino Ostrogiškio. Ostrogiškis ir keli kiti vadai pateko į nelaisvę. Vedrošos mūšis – pirmoji didesnė šiame kare Maskvos didžiosios kunigaikštystės pergalė prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

1501 m. gegužės 22 d. popiežiaus Aleksandro VI privilegija Vilniuje įkurta Šv.Onos bažnyčios parapija. Bažnyčia pradėta statyti 1495 m. Tai gražiausia vėlyvosios gotikos bažnyčia Lietuvoje.

1501 m. gruodžio 12 d. Mirus Jonui Albrechtui Aleksandras buvo išrinktas Lenkijos karaliumi.

1501–1506 m. Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis.

Po brolio Jono Albrechto mirties.

1503 m. pradėta Vilniaus miesto sienos statyba.

1503 m. kovo 23 d. paliaubų sutartimi (galiojo 6 metus) Maskvos didžioji kunigaikštystė prisijungė LDK valdų: atiteko paskutinės Okos aukštupio kunigaikštystės (Masalsko, Mcensko ir Liubutsko), t. p. Černigovo, Starodubo, Gomelio, Severianų Naugardo žemių, dalis Mstislavlio, Smolensko ir Kijevo kunigaikštysčių – daugiau kaip 1/4 LDK teritorijos.

1505 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras išleido privilegiją, kurioje Vilniaus miesto gyventojams nurodė, kad kiekvienuose vartuose sargybinis budėtų dieną ir naktį. Tai yra seniausias dokumentas, liudijantis apsaugos nuo gaisrų organizavimo pradžią Lietuvoje.

1506 m. rugpjūčio 5 d. Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje) sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. Tai buvo bene didžiausia Lietuvos pergalė prieš totorius. Kaip padėkos ženklą už laimėtą mūšį Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis kancleris Mikalojus Radvila Senasis fundavo Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčią ir šalia jos įkūrė karmelitų vienuolyną.

1506 m. rugpjūčio 19 ar 20 d.  mirė Aleksandras Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose. Mirusio Aleksandro palaikai buvo palaidoti Vilniaus katedroje. Aleksandras yra vienintelis Vilniuje palaidotas Lenkijos karalius.

1506 m. rugsėjo 13 d. Žygimantas Senasis buvo išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

1506 m. gruodžio 8 d. Lenkijos Senato posėdyje Petrakave Žygimantas Senasis buvo išrinktas Lenkijos karaliumi.

1506–1548 m. Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis.

Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos II sūnus. Jogailos anūkas.

Svarbiausias Žygimanto Senojo tikslas buvo apie Lenkijos karalystės karūną sutelkti visas Jogailaičių valdas, sukurti Vidurio Europoje centralizuotą, dinastijos paveldimai valdomą monarchiją. Norėdamas papildyti išeikvotą LDK valstybinį iždą, ėmėsi tvarkyti didžiojo kunigaikščio dvarų pajamas.

1516 m. mirus broliui Vladislovui II Jogailaičiui, Habsburgų naudai Žygimantas Senasis iš principo atsisakė Jogailaičių dinastijos pretenzijų į Čekijos ir Vengrijos sostus. Kaip Lenkijos karaliui, Žygimantui Senajam vasalo priesaiką 1525 m. davė tuomet susikūrusios Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis, sesers Sofijos Kazimieraitės sūnus hercogas Albrechtas Brandenburgietis, bet Žygimantas Senasis nepasinaudojo proga pareikalauti iš Prūsijos valdovo Mažosios Lietuvos žemių, o dargi perleido jai dalį Žemaitijos su Katyčiais. Žygimantas Senasis pakėlė išlaidaus brolio Aleksandro nusmukdytą ūkį, daugelis jo įsiskolintų dvarų buvo išpirkta.

Valdant Žygimantui Senajam Lenkijoje ir Lietuvoje plito humanizmo ir Renesanso idėjos, pats jis skatino Renesanso architektūros ir dailės plėtotę. Kovojo su 16–17 a. judėjimu reformacija; prieš ją išleido ediktų. 1507 m.  karas su Maskvos didžiąja kunigaikštyste vėl atsinaujino ir su pertraukomis tarp paliaubų truko iki 1537 m..

1508 m. liepos 13 d. LDK kariuomenė, vadovaujama Konstantino Ostrogiškio, numalšino vasarį kilusį kunigaikščio Mykolo Glinskio maištą prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį. M.Glinskis siekė nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atskirti stačiatikių gyvenamąsias žemes ir tapti jų kunigaikščiu. Maištas vyko Baltarusijoje ir dalyje Ukrainos, tačiau vietos gyventojai jo nerėmė. Nugalėtam M.Glinskiui su šalininkais buvo leista išvykti į Maskvą.

1508 m. spalio 8 d. numalšinus Glinskio maištą Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Maskvos didžioji kunigaikštystė sudarė taikos sutartį, kuria buvo pripažinti tuometiniai Maskvos užkariavimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Maištininkams buvo leista išvykti į Maskvą, jų turtai buvo konfiskuoti. Mykolas Glinskis buvo pirmasis Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Ponų Tarybai artimas didikas, kuris siekdamas valdžios išdavė valstybės interesus ir paramos kreipėsi į pavojingiausią XVI amžiuje LDK priešą – Maskvos valdovą.

1512-1522 m. Ketvirtasis karas su Maskva. Dar vadinamas Dešitmečio karu. Visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską. Tris kartus miestas apgultas ir pagaliau, M. Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, 1514 m. paimtas. Bet ir vėl atvykęs K. Ostrogiškis ties Orša sumušė Maskvos kariuomenę. Bet Smolensko neišlaisvino.

1514 m. rugsėjo 8 d. Oršos mūšis įvyko tarp Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių, netoli Oršos. Turėdamas 30000 karių, jis sumušė 80000 Maskvos kariuomenę (iš jų 30000 krito karo lauke, o pats vadas su 1500 bajorų ir karių pateko į nelaisvę). LDK kariuomenė sustabdė Rusijos veržimąsi į LDK teritoriją 1512–1522 m. kare.  Nors buvo laimėta, bet Smolensko tvirtovės atsiimti nebepasisekė net per sekančius 8 karo metus.

1518 m. balandžio 18 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis vedė Bario kunigaikštytę italę Boną Sforzą.

1522 m. Pranciškus Skorina įkūrė pirmąją Rytų Europoje spaustuvę. Joje parengė ir išleido pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje „Mažoji kelionių knygelė“ („Malaja podorožnaja knižica“ 1522 m., psalmių ir įvairių didaktinių pamokymų rinkinys).

1522 m. rugsėjo 14 d. pasirašytos 5 metų paliaubos, Smolenskas paliktas Maskvai.

1524 m. lapkričio  16 d. Vilniuje prie Vilnelės upės pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje popieriaus gamybos įmonė. Ji popierių gamino iš medvilninių, lininių ir kanapių pluošto skudurų. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam leidus įmonę pasistatė šveicarų meistrai.

1525-1701 m. Klaipėda priklausė Prūsijos kunigaikštijai.

1525 m. Kaip Lenkijos karaliui, Žygimantui Senajam vasalo priesaiką davė tuomet susikūrusios Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis, sesers Sofijos Kazimieraitės sūnus hercogas Albrechtas Brandenburgietis. Žygimantas Senasis nepasinaudojo proga pareikalauti iš Prūsijos valdovo Mažosios Lietuvos žemių, o dargi perleido jai dalį Žemaitijos su Katyčiais.

1529 m. rugsėjo 29 d. LDK įsigaliojo I Lietuvos Statutas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas, kuris buvo pirmoji oficiali tokio pobūdžio pasaulietinės teisės kodifikacija Europoje. Galiojo iki Antrojo Lietuvos Statuto įsigaliojimo 1566 m. Statutas pradėtas rengti XVI a. pradžioje, 1522 m. Seimui pristatytas Mikalojaus Radvilos rengtas projektas, vėliau Statuto rengimui vadovavo Albertas Goštautas, 1522 metais tapęs LDK didžiuoju kancleriu ir Vilniaus vaivada. Statutas parengtas slavų kalba, sudarytas iš 13 skyrių (244 straipsnių), kuriuose aptariama LDK politinė santvarka (I–III skyriai), teismų sistema (IV), privačios nuosavybės teisė (V–X), baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas.

1530 m. Vilniuje pastatytas tiltas per Nerį.

1534–1537 m.  Penktasis Karas su Maskva. Starodubo karas. Lietuva nesėkmingai bandė atsikovoti Smolenską.

1537 m. vasario 17 d. LDK sudarė 5 metų paliaubos sutartį su Rusija, pagal kurią Smolenskas liko Rusijos žinioje, o Lietuva atgavo Gomelį ir Starodubą.

1540 m. Vilniuje pradėjo veikti patrankų liejykla.

1544 m. rugpjūčio 14 d.  Karaliaučiaus universitetas arba Albertina - pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 1544–1945 m.

1547 m.  pirmoji lietuviška knyga – 1547 m. (diena spėjama) Karaliaučiuje Hanso Weinreicho spaustuvėje Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio lėšomis išspausdinta pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“ („Catechismusa prasty szadei“).

1547 m. Žygimantas Augustas slapta susituokė su Barbora Radvilaite, Trakų vaivados Stanislovo Goštauto našle.

1547 m. Lietuvoje pirmą kartą išleisti auksiniai pinigai – Žygimanto Augusto florinai (dukatai) ir portugalai.

1548 m. balandžio 1 d. Krokuvoje mirė Žygimantas Senasis.

 

1548–1572 m. Lenkijos karalius ir Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas

Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos sūnus, paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas. Mirė bevaikis.

Abiejų valstybių valdovu tapo 1548 mirus tėvui; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdžią faktiškai gavo 1544 m.. Sprendė sudėtingas vidaus ir užsienio politikos problemas. Siekdamas papildyti LDK iždą įsakė didžiojo kunigaikščio žemėse 1557 m. pradėta Valakų reforma, 1559 m. – valstybinių miškų (girių) reviziją (miškų revizija, aprašyta publikacijoje rusinų kalba Revizija pušč′ i perechodov zverinych v byvšem Velikom Knjažestve Litovskom). 1566 m. patvirtino II Lietuvos Statutą, ginantį bajorų interesus ir plečiantį jų teises, todėl Žygimantui Augustui valdant silpnėjo didžiojo kunigaikščio valdžia.

Žygimantui Augustui valdant Lietuvoje ir Lenkijoje labiau nei kitu laikotarpiu išsiplėtė reformacijos judėjimas (16–17 a.), bet, ypač į valdymo pabaigą, rėmė katalikus, netrukdė jiems kovoti su reformacija. Vilniuje pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies arsenalą. Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu buvo baigti tėvo pradėti statyti Valdovų rūmai Žemutinėje pilyje. Šiuose rūmuose Žygimantas Augustas sukaupė didelę vertingų knygų biblioteką, paveikslų rinkinių (padovanojo Jėzuitų kolegijai), veikė kapela.

Valdant Žygimantui Augustui Vilniuje labai padaugėjo gyventojų, pastatyta renesansinių pastatų, plėtėsi prekyba ir amatai. LDK sostinė Vilnius tapo vienu gražiausių Rytų ir Vidurio Europos, pačiam Žygimantui Augustui – mėgstamiausiu miestu, kuriame jis, atvažiavęs iš Krokuvos, gyvendavo.

Žygimantas Augustas rėmė iš Vakarų Europos atvykstančius mokslininkus, rašytojus, menininkus, muzikantus. Mėgo rengti masines puotas, prabangias iškilmes, riterių turnyrus, ypač medžiokles; dėl to tuštėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinis iždas.

1548 m. balandžio 17 d. Žygimantas Augustas viešai paskelbė vedęs Barborą Radvilaitę.

1549 m. sudarytos 5 metų paliaubos tarp LDK ir Rusijos.

1550 m. gruodžio 7 d. Barbora Radvilaitė karūnuota Lenkijos karaliene.

1551 m. gegužės 8 d. Krokuvoje mirė Barbora Radvilaitė (apie 30 m.). Karalienė norėjo, kad ją palaidotų Lietuvoje. Jos palaikai iš Krokuvos iškilmingos procesijos buvo parlydėti į Vilnių, kelionė užtruko beveik mėnesį. Visą kelią mylimosios karstą lydėjo gedintis Žygimantas Augustas. Birželio 22 d. Barbora Radvilaitė iškilmingai palaidota Vilniaus katedros rūsio kriptoje.

1552 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas patvirtino monopolinę Vilniaus chirurgų-barzdaskučių teisę daryti operacijas.

1557 m. balandžio 1 d. LDK pradėta Valakų reforma. Valakų reforma – žemės reforma dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lietuvoje, Žemaitijoje ir dalyje Baltarusijos), vykdyta XVI a. antrojoje pusėje. Svarbiausias šios reformos tikslas – padidinti iždo pajamas, tolygiai paskirstyti valstiečiams feodalines prievoles.

1557 m. rugsėjo 14 d. Pasvalyje Žygimantas Augustas ir Livonijos ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas pasirašė trečiąją sutartį. Ja LDK ir Livonijos ordinas sudarė karinę sąjungą ir pasižadėjo drauge kovoti su Rusija, jei Ivanas IV Rūstusis sumanytų brautis prie Baltijos. Dvi pirmosios sutartys, kuriomis šalys panaikino nesutarimų priežastis, buvo pasirašytos rugsėjo 5-ąją.

1558–1583 m. Šeštasis Karas su Maskva. Livonijos karas. Ilga karų serija tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.

1559 m. rugpjūčio 31 d. Livonijos ordino magistras Gotthardas Kettleris Vilniuje pasirašė sutartį su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu. Livonijos ordinas su savo valdomis pasidavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio globai, perdavė penkias pilis su žemėmis – Bauskę, Daugpilį, Ludzą, Rėzeknę ir Sėlpilį. Livonijos konfederacija suiro.

1559 m. rugsėjo 15 d. Žygimantui Augustui sudarius sutartį su Rygos arkivyskupu Vilhelmu Brandenburgiečiu Rygos arkivyskupija pasidavė LDK politinei globai. Lietuva įsitvirtino prie Dauguvos ir Pietryčių Livonijoje bei sustiprino savo šiaurinių sienų saugumą.

1561 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir paskutinis Livonijos ordino magistras sudarė trečiąją Vilniaus sutartį – kitos dvi buvo sudarytos 1559 metais. Livonija, be Švedijos užkariautos Šiaurės Estijos ir Danijai atitekusios Saaremos salos, autonominėmis teisėmis buvo prijungta prie LDK. 1562 m. pradžioje Rygos arkivyskupui pasidavus Lietuvai Livonijos ordinas nustojo gyvuoti. Vilniaus sutartimis LDK įgijo priėjimą prie Baltijos jūros.

1562 m. milžiniška Maskvos kariuomenė įsiveržė į pačią Lietuvą ir užėmė Polocką (1563 m.), bei prisiartino prie etnografinių Lietuvos žemių.

1564 m. pradžioje Etmonas Mikalojus Radvila Rudasis, sumušė caro kariuomenę ties Ula (prie Polocko). 4 000 lietuvių sumušė apie 30 000 maskviečių, kita Maskvos armija, sužinojusi apie pirmosios pralaimėjimą, pabėgo be kovos, palikdama didelį grobį. Nepaisant triuškinamos pergalės lietuviai nebepajėgė atsiimti Polocko nei išvaryti caro kariuomenės iš rytinės Livonijos dalies, nes bajorija atsisakė kariauti ir mokėti mokesčius. Ulos mūšis ir netrukus po jo įvykęs Oršos mūšis LDK kariuomenę išgarsino visoje Europoje. Po šių pergalių Livonijos kare buvo sustabdytas Rusijos veržimasis į Lietuvą.

1565 m. gruodžio 30 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas išleido privilegiją įkurti LDK apskričių seimelius. Seimeliai rinkdavo atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą, Konvokacinį seimą, kuris būdavo šaukiamas mirus valdovui, deputatus į Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą, apskričių teismus ir kitus vietos pareigūnus, svarstydavo valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimus.

1566 m. kovo 11 d. įsigaliojo Antrasis Lietuvos statutas. Jis įteisino luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą seime, renkamus bajorų žemės teismus, kitaip sakant įteisino bajorų demokratiją.

1569 m. liepos 1 d. Lenkijos mieste Liubline sudaryta sutartis Liublino unija, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę Lenkijos ir Lietuvos Respubliką, nuo 1582 m. vadintą Abiejų Tautų Respublika. Unija joms suteikė galimybę laimėti Livonijos karą. Valstybė oficialiai buvo skirstoma į vadinamąją Karūną (Lenkija) ir LDK. Lietuva išlaikė pavadinimą, herbą, teritoriją, valdymo aparatą, iždą, įstatymus, teismus, kariuomenę, antspaudą. LDK atstovai LDK reikalus svarstė ir įstatymų projektus parengdavo savo atskiruose posėdžiuose. Nebuvo suvienodinti ir abiejų valstybių pinigai. Abiejų Tautų Respublikos politiniam gyvenimui daugiausia vadovavo Lenkijos ponai, užsienio politikos klausimais LDK žodis buvo gerokai menkesnis. Unija iš esmės pakeitė LDK santykius su Lenkija, bet LDK valstybingumas ilgainiui ėmė silpnėti, sustiprėjo lenkų kalbos ir kultūros skverbimasis, bajorų ir miestiečių lenkėjimas. Daliai LDK diduomenės priešinantis tokioms tendencijoms Lenkijos ponams nepavyko abiejų šalių sulieti, ginant LDK nepriklausomybę didelę reikšmę turėjo 1588 m. priimtas Trečiasis Lietuvos Statutas.

1569 m. spalio 28 d. į Vilnių atvyko pirmieji jėzuitai.

1570 m.  liepos 17 d. Vilniuje įkurta Jėzuitų kolegija ir biblioteka. Kolegija 1579 m. pertvarkyta į Vilniaus akademiją – dabartinį Vilniaus universitetą, o iš bibliotekos išaugo Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia ir viena didžiausių bibliotekų Lietuvoje.

1570 m. spalio 23 d. Vilniuje pradėjo veikti jėzuitų įkurta kolegija. Ji įsikūrė iš Žygimanto Augusto sekretoriaus nupirktuose dviaukščiuose mūriniuose pastatuose prie šv.Jonų bažnyčios. Vilniaus kapitula kolegijos bibliotekai perdavė didžiąją dalį neseniai mirusio Vilniaus vyskupo sufragano Jurgio Albinijaus bibliotekos.

1572 m. liepos 7 d. Žygimanto Augusto mirtis. Neturėjo vaikų. Gediminaičių dinastijos pabaiga.

1572 m. rugsėjo 24–27 d. Rūdninkuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės pilaitėje, vyko LDK senatorių ir aukštųjų pareigūnų suvažiavimas. Sukviestas per tarpuvaldį (bekaralmetį) po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto mirties apsvarstyti valstybės saugumo, gynybos ir naujos Lietuvos didžiojo kunigaikščio kandidatūros klausimus. Suvažiavimas sutiko, kad Ivano IV Rūsčiojo sūnus Fiodoras būtų išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, dėl to pas carą buvo išsiųstas pasiuntinys, tačiau pasiuntinys su raštu LDK didiko Jono Hlebavičiaus iniciatyva buvo sulaikytas ir Maskvos nepasiekė.

1573 m. balandžio 15 d. įvyko elekcinis seimas Varšuvoje, kuriame Henrikas Valua, Prancūzijos karaliaus Karolio IX brolis, išrinktas Abiejų Tautų respublikos karaliumi.

1573–1575 m. Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Henrikas Valua.

Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Mediči sūnus. Buvo išrinktas rinkimų būdu.

 

1574 m. vasario 15 d. Henrikas Valua vainikuotas Lenkijos karaliumi.

1574 m. birželio 18 d. Sužinojęs, kad mirė brolis Prancūzijos karalius Karolis IX, Henrikas slapta pabėgo į Prancūziją ir 1575 m. vasarį tapo jos karaliumi.

1576 m. birželio 29 d. paskelbė Steponą Batorą didžiuoju kunigaikščiu, šiam specialiu raštu pripažinus, kad Abiejų Tautų Respublika yra Lenkijos karalystės ir LDK – dviejų lygiateisių ir savarankiškų valstybių – federacija, pažadėjus išplėsti LDK teritoriją.

 

1576–1586 m. Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras

Valdė kartu su Ona Jogailaite.

Reformavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę, sudarė taikos sutartį su Turkija ir Krymo chanatu. Įtraukęs į Livonijos karą Lenkijos kariuomenę, atkovojo Rusijos užimtas LDK bei Livonijos teritorijas ir privertė rusus sudaryti taikos sutartį. Suvaidino svarbų vaidmenį pertvarkant Vilniaus jėzuitų kolegiją į Vilniaus universitetą.

Vidaus politikoje Steponas Batoras laviravo tarp ponų ir vidutinių bajorų, orientavosi į stiprėjančius bajorus. 1578 įsteigė Lenkijos, 1581 LDK bajorų aukščiausias apeliacines teismo instancijas – vyriausiuosius tribunolus, patvirtino Antrojo Lietuvos Statuto (1566 m.) pataisas, toleravo LDK ponų oligarchiją.

 

1576 m. – Merkelis Giedraitis, vadinamas antruoju Žemaitijos krikštytoju, paskirtas Žemaičių vyskupu.

1579 m. Išleistas populiariausias Petro Skargos veikalas „Šventųjų gyvenimai“ (Żywoty świętych)

1579 m. balandžio 1 d. Vilniaus universiteto (akademijos) įkūrimas. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras paskelbė privilegiją, kuria nuo 1570 m. veikianti Vilniaus jėzuitų kolegija pertvarkyta į universitetą. Tai yra seniausia ir didžiausia Lietuvos aukštoji mokykla.

1579 m. spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII bule patvirtino Vilniaus universiteto įkūrimą.

Livonijos karo trečiajame etape (1579-1582  m.) Stepono Batoro su ATR kariuomene žygis ir pergalė prieš Maskvos caro kariuomenę. S.Batoras išstūmė rusus iš Livonijos, rusų žemėje užėmė Polocką ir apgulė Pskovą. K. Radvilos-Perkūnoir Filono Kmitos būriai tolimu reidu paėmė Staricą Volgos aukštupyje (ten buvo apsistojęs Ivanas IV Rūstusis) ir sukėlė paniką.

1582 m. sausio 15 d. Abiejų Tautų Respublika  ir Rusija pasirašė dešimties metų paliaubas ir atkūrė iki Livonijos karo buvusią padėtį. Zapolskij Jamo sutartimi Livonija atiteko Lenkijai ir Lietuvai. Nuo 1558-ųjų su Rusija vykęs karas kitais metais baigėsi.

1582 m. spalio 5 d. vietoj Julijaus kalendoriaus įvestas tikslesnis Grigaliaus kalendorius – spalio 5-oji buvo paskelbta spalio 15-ąja. Kalendorių vasario mėnesio bule įvedė popiežius Grigalius XIII. Jį popiežiui pasiūlė vokiečių astronomas Christopheris Clavius. Pirmosios kalendorių įsivedė katalikiškosios šalys – Italija, Ispanija, Portugalija, Abiejų Tautų Respublika (1584 m., protestantiškosios valstybės Vokietija, Nyderlandai, Danija jį priėmė 1700 m., Anglija – 1752 m., Rusija – 1918 m., Kinija – 1911 m.

1586 m. gruodžio 12 d. Gardine mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras (53 m.). Palaidotas Krokuvos Vavelyje.

1587 m. – Varšuvoje įvyko elekcinis seimas, į kurį Lenkijos kancleris ir etmonas Janas Zamoiskis atvyko su dideliu  kariumenės būriu ir paskelbė išrinktu valdovu Švedijos sosto įpėdinį Zigmantas Vaza, Švedijos karaliaus Jono III ir S.Batoro našlės Onos sesers Kotrynos sūnų.

1587 m. gruodžio 27 d. Krokuvoje buvo karūnuotas Zigmantas Vaza.

1587–1632 m. Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Zigmantas(Žygimantas) Vaza

Kurį laiką (1592–1599 m.) – taip pat Švedijos karalius. Švedų karaliaus Jono III ir Žygimanto Augusto sesers Kotrynos vienintelis sūnus.

 

1589 m. Trečiasis Lietuvos statutas. 1588 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza patvirtino LDK teisės kodeksą – Trečiąjį Lietuvos Statutą. Jis įsigaliojo kitų metų pradžioje. III Lietuvos Statutas galutinai įtvirtino bajorų, kaip privilegijuoto luomo valdžią, sumenkino Kunigaikščio vaidmenį, kas galiausiai sąlygojo LDK valstybingumo praradimą.

1591 m. Karaliaučiuje išleistas reikšmingiausias spausdintas J. Bretkūno veikalas – beveik 1000 puslapių apimties originalių ir kompiliuotų pamokslų 2 dalių rinkinys „Postilė“ (Postilla, tatai esti trumpas ir prastas išguldimas euangeliu, 1591 m.). Tai pirmas spausdintas tokio žanro (pamokslų) lietuvių prozos leidinys, turėjęs didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos raidai, rašytinio stiliaus formavimuisi.

1592 m. Švedijos karaliumi buvo karūnuotas Zigmantas Vaza. Nuverstas 1599 m.

1595 m.  M.Daukšos „Katekizmas“. Pirmoji lietuviška knyga LDK.

1596 m. spalio 6 d. Brastos (dabar Brestas Baltarusijoje) bažnytiniame susirinkime susivienijo Lenkijos ir Lietuvos valstybės Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčios – buvo paskelbta Brastos bažnytinė unija. Stačiatikiai pripažino popiežiaus viršenybę ir katalikybės pagrindines dogmas, bet pasiliko savo liturgiją, bažnytinę hierarchiją ir papročius, teisę per pamaldas vartoti bažnytinę slavų kalbą. Brastos bažnytinės unijos projektą parengė jėzuitai, susivienijimo idėją rėmė ATR valdovai Steponas Batoras, Zigmantas Vaza ir LDK kancleris Leonas Sapiega. Po Brastos unijos susikūrė Graikų apeigų katalikų, arba Unitų, bažnyčia.

 

Lietuvos istorija. Ikivalstybinis laikotarpis iki XIII a.

Lietuvos istorija. XIII amžius

Lietuvos istorija. XIV amžius

Lietuvos istorija. XV amžius

Lietuvos istorija. XVII amžius

Lietuvos istorija. XVIII amžius

Lietuvos istorija. XIX amžius

Lietuvos istorija. XX amžius

Lietuvos istorija. XXI amžius

 

 

Informacijos šaltinis: